(anonimas) (archyvas)
Daugiausiai tokios nuotaikos prasideda kai pradedam saltai bendraut su vaikinu, del pykciu, ar kazkokiu principu.. tada pradedu galvot ar verta toliau kartu but, nors dar neseniai supratau, kad tikrai nesiskirsiu su juom, ir kad nebutu daugiau tokiu minciu. Taciau labai slegia tas bendravimas, tada viskas pradeda erzinti, mokykla, namai, atrodo viskas blogai ir gyveni kazkoki beprasmiska gyvenima.. nezinau kaip pabegti nuo tokios busenos ;/ jauciuos tik egzistuojanti, o ne gyvenanti, truksta kazko.. visos dienos tokios pacios, ir nuotaika niuri jau kiek laiko..
