Geriausiai suveikia rimtas sveikatos sutrikimas. Prieš dvi savaites staiga pablogėjus sveikatai atsidūriau ligoninėj. Dvi dienas nevaikščiojau ir nekalbėjau, atsimerkti negalėjau. O protas buvo aiškus aiškutėlis. Laukiau tyrimų su didžiausiu nerimu. Guli ir supranti, kad rytdienos gali ir nebebūti. Nereiks nei magistrinių rašyti, nei paskolų gražinti, nei celiulito gydyti…. Nieko.
Laimė, tyrimai parodė, jog nėra nieko nepataisomo, nieko baisiausio. Paremontavo mane 10 dienų. Dabar namuose gydausi.
Bet oi oi oi kaip vertybės pasikeičia. Dabar suprantu, kad prabudus ryte, tai, kad tavo akys mato, ausys girdi, kojos rankos savo darbą atlieka, nėra savaime suprantamas elementarus dalykas. Dabar kiekvieną ryta prabudus, kai viską aiškiai matau, girdžiu ir paeinu suprantu, kokia tai yra dar viena dovana.
Va taip kuriasi pozityvas ir požiūris į laimingą gyvenimą.
