skautau tavo istorija ir žinok, ne vienai tau taip nutiko. Ir bent mano atvėju man gaila buvo labiau ne savęs, o savo ex. Nes dabar atsigrežiu pasižiūriu kaip jis gyveno irk aip dabar gyvena, tai man labai gaila kad mūsų santykiai nutrūko ir jo visi tikslai ir ryžtas jų siekti kažkur pradingo.
O kas liečia pačią tave, tai praėjo jau geri metai, nors aš jau 3 metus gyvenu su mintim kaip buvo gerai, ir su klausimu: nu gal dar būsim kartu?
Bet puse metų kaip pasakiau sau griežtai, kad VISKAS. Gyvenu savo gyvenima ir kovoju už save, o ne aukoju savo gyvenima, kažkam kuris net to nemato ir neįvertina.
Tiesiog pirmoje vietoje atsirado mokslai, kursai, savęs tobulinimas, sportas, o antroje tie visi jausmai, tas gerumas.
O kad negalėsi kito prisileisti, tai nesijaudink. Sutiksi tokį kuris tave trauks, kuris tau patiks ir viskas bus gerai Reikia laiko pamiršti ir noro keisti save
