Didziausios sekmes toms kurios susitaike, dziugu kad kazkam pavyksta, taip romantiska kaip filme jau turiu kita vaikina, laiminga esu bet ta pirma meile (mano ex) yra pirma ir bus.. Nezinau, kaip nutiko kitiems, bet man pirmoji meile labai itakojo tolimesni gyvenima. Galima sakyti, jos deka tapau tokia, kokia dabar esu…Dabar esu viena is tu, kurioms geriau buti mylimoms, o ne pacioms myleti (buvo cia tokia tema). Galiu jausti meiles jausma apskritai, bet taip myleti vyra, kad jis man butu viskas – jau ne… Visada pagalvoju, ar galeciau be jo gyventi, ir atsakymas visada buna – “taip”… Manau, kad visa sirdimi myleti jau nebegaleciau, per didele saves dali atidaviau tam pirmajam… Dabar jauciuosi taip, kaip, kad buciau “paskiepyta” nuo meiles. Tarsi mano organizmas turetu kazkokia “gynybine apsauga” nuo meiles (gal todel, kad man tai asociuojasi su skausmu, o organizmas visada saugosi nuo skausmo). Negaliu pasakyti, kad nesijauciu laiminga. Man netgi taip geriau. Nenoriu visa savo esybe priklausyti nuo kito zmogaus. Savotiskai taip lengviau gyventi…
