nieko sau priezastis

Nu jo,musu tikslas irgi buvo man po 12os vaziuot pas ji uzsienyn ir kazka veikt,ir kartu kurti ateity,bet as suabejojau ir va dabar mokaus vilniuje ir jis istojo uzsieny dabar.. Mes irgi susitikdavom,viens pas kita retkarciais,kas kelis menesius. Bet dabar atejo ta riba jau keli menesiai,kai nebegalim virtualiai bendraut,tiesiog neapykanta daros vienas kitam nors as pasitikiu juo,ir zinau,kad laukia,neisdavineja,neprisiviria koses,nes irgi labai myli. Bet jis tiesiog troksta,kad as pas ji atlekciau ir kurciaus geresni gyvenima nei cia

.Na mūsų planas buvo pasibaigus mokslus mestis skudurus ir statytis savo bendrą gyvenimą, per atstumą draugystė irgi negaliu sakyti, kad buvo pačiame baisiausiame variante, nes maniškis grįždavo vasaros atostogom ir kalėdų atostogom pas mane. Vieną kart ir pati nuskridus pas jį buvau.. tas išsiskyrimas buvo išvis (poto kaip išsiaiškinau) dėlto, jog jis suabejojo ar nori iškart po mokslų grįžti, galvojo gal biški padirbti dar, tad jam pasirodė nesąžininga mano atžvilgiu, kad jis šitiek mane verčia išlaukusią dar jo laukti.. .asilas šeip, bet atleidau iškart vos tik jis vėl prisitatė, nes kur jis eis kitur jei ne pas mane. .yra man pasakęs, kad aš jo gyvenimo meilė ir tuo niekad neabejočiau.

Mano istorija labai panaši į tavo. Su buvusiu išsiskyrę jau senai. Naujo draugo esu labai mylima ir lepinama, bet tuo pačiu atsakyti negaliu. Kaip tu, ir sakai viduje yra kažkokia savisauga.Kartais jaučiuosi gyvenanti nepilnavertišką gyvenimą. Kartais pagalvoju, kad gal geriau viską mesti ir ieškoti to žmogučio, dėl kurio pilve skraidys drugeliai. Kad meilė būtų abipusė ir stipri. Juk gyvenam tik vieną gyvenimą. A tau apie tai nepagalvoji?

nu vo,gerai,kad gryzo nes maniskis man vis sako,kai baigsi mokslus,parasysiu tau,nes mes irgi per atstuma,ir ziauriai abiems ‘galvos’ susisuka…viena savaite man,kita savaite jam..ir kenciam abu. Bet maniskis tikrai negryz,nebent as pas ji kadanors..

.Draugavau su saviškiu tris metus, jis tuo metu mokėsi užsienyje, tad draugystė buvo sunkoka laukimo atžvilgiu..paskutiniais jo studijų metais kažkam jam ten susisuko, susivėlė su mokslais ir šeip su savo galva, labai užsidarė, ir žo..gavos taip, kad išsiskyrėm..pradėjau gyventi savo gyvenimą laižydama kaip katinas žaizdas..ir po pusmečio jis vėl prisitatė..susitaisė savo galvą, matyt atsipaipaliojo, susitvarkė mokslus ir su didžiausiais apgailestavimais, kad blogai pasielgė grįžo pas mane Lietuvon.. Dabar eina penkti metai draugystės, gyvename kartu, auginame katiną ir esame labai laimingi..Tiesa sakant net nejaučiu, jog būtume išsiskyrę išvis..

Draugavom 5mėn kol buvom jaunučiai, po 2 metų netikėtai vėl ėmėm bendrauti ir štai kitą mėnesį bus 2 metai kaip esam laiminga pora

as ir neatsistebiu, ne vien tokiose situacijose, kad zmones labai jau asmeniskai priema, jei jam nenusiseke, vadinasi sudas ir nevertta…. taciau pavyzdziai kaip minejote, byloja ir visai kita medalio puse

buvau susėjus su ex’u ir nieko nesigavo vis vien… kaip buvo šūdžius taip ir liko. prarasti 2 metai…

Ar tik ne per drąsu durniais vadinti visus, kurie susitaiko su savo buvusiais, ir jų santykius šūdais? Patys turbūt yra tikri išminčiai gyvenime svarbu, kad klaida būtų išsiskyrimas, o ne susitaikymas ir tikri gyvenimo pavyzdžiai byloja, kad susitaikymai kartais būna tas gerasis sprendimas.

Mes draugavom 1,6 metų. Tada mane paliko, nes norėjo išsilakstyt. Praėjus 1 metam su keliais mėn. parašė man. Ir pradėjom vėl draugaut. Bet po kokių 8 mėn. jį palikau. P.s. Esu ištekėjus, turim vaikelį. Tačiau ex mane rado per skype’ą ir siūlė mest vyrą ir su vaiku lėkt pas jį 🙂

o taip kalba- bene labiausiai gyvenimu nusivyles zmogus )

kaip fainiai, kazkas cia jau sake, kad issiskyre ir viduj zinojo, kad vis tiek bus kartu, tfu tfu tfu, mes kartu ir viskas gerai, bet kartais pagalvoju, jei taip nutiktu, sirdis vis tiek zino, kad susietumem ir butumem vel kartu

retai buna pagalvoju kad gal, bet kartais mane aplanko ir dar kitokios mintys,pvz: ir kaipgalejau mylet toki sikniu kaip ex, kaip as noreciau atsukt laika ir viska nutraukt kol manes dar taip neiskaudino.. kaip as jo nekenciu, noreciau kad dabartine jo su kuria susidejo ji iskaudintu kaip jis mane..Dazniausiai aplanko tada tokios mintys (kad gal kazko kito reik kad prilygtu ex) kai apsipykstam dabartiniuose santykiuose, todel manau tas normalu tada prisimeni kaip buvo kituose… kaip sakant visgi manau kad musu fantazija dabar masto tik apie tai kas gero buvo su ex, o bet ir kiek minusu buvo, neigiamu dalyku.. aisku ta trauka labai stipri, bet visur gerai kur musu nera tiesiog susitaikiau su tuo kad ta meile kitokia, ir but maziau pametus galva man geriau.. taip as saves nebeskaudinsiu kad ir kas nutiktu, nebus taip gaila.. juolab kiek domejaus pirmai meilei niekas nebeprilygs, nebus tokio ispudzio jau, kad ir koks kitas zmogus butu nuostabus, nes tai vyks ne pirma karta.. tai manau tokiosmintys normalu yra kartais