“Meilė yra aistra. Manija. Kažkas be ko tu negali gyventi. Klausyk savo širdies. Be šito gyvenimas beprasmis. Jei nebuvai netekęs proto dėl meilės, tu visai negyvenai. Turi tai pabandyti, nes jei nebandysi, tai kam gyventi?…”

(Meet Joe Black)

Sita perskaiciau,ir susimasciau,kad nesu niekad pametus galvos,o gal ir nereikia? nes jauciu kai pameti galva del meiles,paskuj daznai ir tenka nusivilti ir dar labiau skauda…

labai skauda tu teisi, jei manes kas paklaustu ar visvien verta nors sitaip iskaudinta likai, atsakyciau nezinau.. nes tikrai negaliu drasiai teigti kad taip, nes ta kaina tikrai didele.

noreciau kad ir mano ex taip pasigailetu, bent savimeile butu patenkinta bet zinoma negrizciau pasakyciau jam ka jis man sake kai klausiau kodel skirtis nori ”zmones keiciasi” …

Ne, aš kalbėjau būtent kai įskaudina, ir nori vėl kažkokių santykių. Aišku, jeigu viskas normaliai buvo o vėliau vėl susitinki, pradedi bendraut tai kodėl ne

o jei neiskaudino,o kitos prieastys isskyre?

Aš tai nesutikčiau vėl kažką bandyt, aišku faina prisimint kaip buvo, bet jei vieną kart įskaudino, įskaudins ir antrą kart

as kiek su kuo draugavau, tiek skyriaus ir vel taikiaus ))) turejau 4 rimtas ir ilgas draugystes. na tiesiog toks gyvenimas. o dabar esu laimingai istekejus, bet iki tol su savo vyru uh kiek visko perejom du kartus buvau issikrauscius su didziausiais triuksmais ir barniais is namu )) veliau susitaikydavom. bet veliau buvo siokiu tokiu nelaimiu, jos mus suartino, isigijom naujus namus, jis man pasipirso, susituokem. zodziu viskas gerai ir nesipykstam isvis man irgi buvo jau kai ir istekejus buvau, kad exas – pirmojoi meile islindo is praeities mazdaug po 7-8 metu ir prisistate, susizinojo per 118 mano tel ir eme naktim skambinet, suseke per facebooka ir t.t. gailejos kad issiskyrem neva per jauni tada buvom abu ir t.t. neranda tokios kaip as ir ir t.t. nu bet ir juokdarys po tiek metu? as jau beveik apie toki zmogu ir pamirsus buvau )))) iki siol jis nei drauges turi, nei vedes, na bet linkiu surast savo antraja pusele kadaise jis mane labai iskaudino…. tai va lazda turi du galus – bent jau jis taip galvoja sako, matyt likimas jam kersyja uz tai kad mane iskaudino. na nemanau, kad taip, nes mes draugavom labai jauni man 16 buvo, jam 18. o tokie suauge pamenu jautemes dabar net juokas ima…

Na, as buvau issiskyrus su savo ex po metu draugystes. Po mazdaug puse metu vel susitikome, viskas pamenu, kad buvo taip, lyg pirma karta matyciau zmogu, visi tie drugeliai ir panasiai. Uh, faina prisimint. Isbuvom dar apie 3metus kartu, bet issiskyrem. Nors, ka galiu pasakyti, kad kai susitaikem, musu santykiai buvo visai kitokie, pradejom labai vienas kita vertinti, buvima kartu, zinojome, ka reiskia buvimas atskirai, kokia kankyne ir kaip negalejom tuo metu vienas be kito. Kad ir nesigavo mums buti kartu, bet vis tiek nesigailiu, taip patyriau daug nauju dalyku, pirma karta atradau meile. Jeigu sirdis jaucia, kad nori buti su juo, jog issiskyret tik per klaida ar kazkoki kvaila pykti, jauciat, kad be to zmogeliuko tiesiog liudna, tai ko cia lauzytis, bukit kartu dar karta, nepavyks, tai nepavyks, bent jau zinosit, kad pabandet.

As galvoju, kad jei nera “galvos pametimo” tai nereiskia kad nera meiles As galvoju, kad tas nutrukimas nuo lenciugo labiau pasireiskia paauglysteje, su pirmaja meile, kada atrodo kad daugiau zemeje vyru nebera ir cia tas vienintelis visam gyvenimui, o kai jau esi susauges, kazkaip jau kitaip mastai, kitokie jausmai Ta prasme brandesni

Kaip sake kelios merginos visa save atidave pirmajam, tai as ir taip pat buvau pametusi galva del to pirmojo savo vaikino, kiek kentejau, kiek visokiu zeminimu, isdavysciu patyriau, o dabar su kitu tiek tikrai neleisciau saves trypti Ir tai nereiskia kad nemyliu, myliu, bet turiu galvoti ir apie save, na zodziu blaivesne galva ziuriu i santykius

Mama pasakojo, kad buvo issiskyrus su savo vaikinu, o po 5m vel susiejo, susituoke. Gimiau as, o veliau ir brolis

Pereiciau kita gatves puse ,jei pamatyciau Nesvarbu ,kad labai mylejau .Kaip cia kazkuri pasake du kartus i ta pacia upe nelipciau .Dar tuo labiau jei vaikino kalte .Net jei maldautu atsiprasymo ,vienodai man butu ,net jei liktu paskutinis vyras zemej ,vis tiek nebuciau,isdidi as kazkaip

po 1,7 išsiskyrėm su ex, per jį, nes..jam tiesiog neatrodė, kad negalim būti kartu. po kokių 8 mėnesių parašė, kad gailisi, nesuprato, kodėl taip padarė, kad yra asilas, savęs dėl to nekenčia, padarė didžiausią klaidą ir pan., na, bet buvo jau per vėlu – šalia savęs turėjau ir turiu kitą žmogų. pritariu ir pasakymui, kad į tą pačią upę du kartus nebrendi, gal labiau reikėtų sakyti, kad du kartus kentėti nesinori. aišku, dar nuo daug aplinkybių priklauso, kodėl pora išsiskyrė ir pan. šiaip man labai gražu, kai po n metų pirmosios meilės susieina ir ilgai bei gražiai gyvena it pasakoje. bet tokie atvejai tokie pavieniai, kad ech, dažniausiai būna tos situacijos, kai išlipam šlapios iš tų upių ir džiovinamės vienos. ir turbūt kaskart mylėdamos ir nusvildamos nuo to, jau atiduodam savęs meilei vis mažiau. kaip jau kažkas minėjo, svarbiausia tampa būti mylimai, o ne mylėti. tikra tiesa

o jums, mielosios, sėkmės su esama, buvusia ir būsima meile, svarbiausia kad tik būtų daug meilės

Tai ir sako zmones,isimyleje pametas galvas,nuproteja,ir trigubai kencia. Nu ant tiek tai as tikrai dar nemyliu….