Mes draugavom virš metų šiek tiek. Poto visiškai nebendravom gal apie 8 mėnesius. Aš turėjau simpatiją, bet nieko rimto. O jis atseit draugavo su kažkokia mergiote, bet kiek kalbėjom, tai supratau, kad nelabai rimtai viskas buvo, net namie kartu nėra pas jį buvę, neidavo į viešumą kartu ( ne veltui poto išsiskyrė). Dažnai apie jį pagalvodavau,sapnuodavau visokius keistus sapnus į mėnesį kartą profilaktiškai, labai rūpėdavo kaip jam sekasi ir pan. IR… Nusprendžiau parašyt, bet kad neapsikvailinčiau -kad neparašyčiau, jei paną turi,tai peržiūrėjau jį per FB, per geriausio draugo anketa, nes jis buvo mane pašalinęs iš visur . Na ir birželį parašiau, kaip sekasi. Atsakyma gavau už puse minutės Na ir nuo to kaip sekasi viskas prasidėjo. Db vėl kartu,esu patenkinta, džiaugiuos…Kuo tolyn tuo labyn pradedu galvot,kad čia jau mano žmogus. Nemanau, kad tai bridimas į ta patį Š ,kaip kažkas čia sakė… Svarbiausiai kaip jaučiasi pats žmogus susitaikęs ,ir pradėjęs bendraut vėl, juk tik kiekvienas pats žino,kaip elgtis geriausia
