po 1,7 išsiskyrėm su ex, per jį, nes..jam tiesiog neatrodė, kad negalim būti kartu. po kokių 8 mėnesių parašė, kad gailisi, nesuprato, kodėl taip padarė, kad yra asilas, savęs dėl to nekenčia, padarė didžiausią klaidą ir pan., na, bet buvo jau per vėlu – šalia savęs turėjau ir turiu kitą žmogų. pritariu ir pasakymui, kad į tą pačią upę du kartus nebrendi, gal labiau reikėtų sakyti, kad du kartus kentėti nesinori. aišku, dar nuo daug aplinkybių priklauso, kodėl pora išsiskyrė ir pan. šiaip man labai gražu, kai po n metų pirmosios meilės susieina ir ilgai bei gražiai gyvena it pasakoje. bet tokie atvejai tokie pavieniai, kad ech, dažniausiai būna tos situacijos, kai išlipam šlapios iš tų upių ir džiovinamės vienos. ir turbūt kaskart mylėdamos ir nusvildamos nuo to, jau atiduodam savęs meilei vis mažiau. kaip jau kažkas minėjo, svarbiausia tampa būti mylimai, o ne mylėti. tikra tiesa
o jums, mielosios, sėkmės su esama, buvusia ir būsima meile, svarbiausia kad tik būtų daug meilės
