Šiaip pastebiu, kad nemaža dalis keleivių, nepriklausomai nuo amžiaus, tiesiog nemoka “kompaktiškai” būti ir judėti viešajame transporte – kalbu apie stovėjimą prie pat durų, kai yra kitur vietos ir kai neketini lipti artimiausiose stotelėse, sėdėjimą kartu su savo tašėmis sausakimšame auto/troleibuse ant atskirų sėdynių, kai stovintys net giliau įkvėpti vietos neturi, kuprinę, mano supratimu, kaip ir rankinę, nuo pečių reikėtų nusiimti ir neštis rankoje, kad neaptalžyt visų pakeliui ir t.t. Tiesiog kažkodėl yra žmonių, kurie nepagalvoja apie tai, kad viešajame transporte yra ne vieni, bet nori, kad kiti apie juos galvotų.. Man po ilgos dienos papildomų nemalonių jausmų sukelia net ieškojimas kaip įsikibti į rankeną ir laikytis, tuo pačiu neišpešant kokiai nors merginai palaidų plaukų.. Burbuliuot tikrai nepuolu, tik nepaliauju stebėtis kai kurių piliečių neapdairumu. Galvojant apie kitus, važiavimas tampo mažiau nervų peace
