Yra tekę “užsiraut” ant tokių bobučių, kurios baisiausiai įsižeidžia, kai pasiūlai užleist vietą, atsisėst… “Aš tau ką, į tokią seną panaši??!” ir pan. būna

man teko su suneliu(2metuku) vaziuoti,jis sugalvojo lavinti savo kalba ir kas ilipa i autika ta pamini-cia dede,cia teta ,cia lialia ir… kaip ilipa prazilusios senutes,jisai vaikas-BABA (cia babyte-senele sutrumpintai ,na patiekit,kas per veidai senuciu,o kai piktos,kai susiraukia,isizeidzia,bumba…man buvo slykstu tai matyti,juk cia mazas vaikiukas,jis nenorejo izeisti kazkaip,o beto ir sukriosusios jos visos baisiai,prazilusios visai.vaziavom per visa klaipeda beveik,tai tepasitaike dvi senutes,kurios nusisypsojo ir pakalbino mazyli

kas ilgiau vaziavo tai tik mato zmones lips jau stebejo mazyli,ka jis sakys vieni juokesi is tu pensininkiu,kiti bumbejo,kad kas per kultura ju sulaukus tokiu metu o mano zvaigzdute nuo tokio demesio dar garsiau rekdavo-kas ilipa

O taip. Dar negaliu pakęsti, kai užsiimi “geresnę” vietą (na, kad laikyti patogiau, ar šiaip), o tavęs prašo praleisti – pasitrauki, ir žiūri, visai ne praleisti žmogų reikėjo, o tavo vietą norėjo užimti… Stovi kur nors “be rankų”, laikykis už oro tada

Šiaip pastebiu, kad nemaža dalis keleivių, nepriklausomai nuo amžiaus, tiesiog nemoka “kompaktiškai” būti ir judėti viešajame transporte – kalbu apie stovėjimą prie pat durų, kai yra kitur vietos ir kai neketini lipti artimiausiose stotelėse, sėdėjimą kartu su savo tašėmis sausakimšame auto/troleibuse ant atskirų sėdynių, kai stovintys net giliau įkvėpti vietos neturi, kuprinę, mano supratimu, kaip ir rankinę, nuo pečių reikėtų nusiimti ir neštis rankoje, kad neaptalžyt visų pakeliui ir t.t. Tiesiog kažkodėl yra žmonių, kurie nepagalvoja apie tai, kad viešajame transporte yra ne vieni, bet nori, kad kiti apie juos galvotų.. Man po ilgos dienos papildomų nemalonių jausmų sukelia net ieškojimas kaip įsikibti į rankeną ir laikytis, tuo pačiu neišpešant kokiai nors merginai palaidų plaukų.. Burbuliuot tikrai nepuolu, tik nepaliauju stebėtis kai kurių piliečių neapdairumu. Galvojant apie kitus, važiavimas tampo mažiau nervų peace

Naglom babulėm niekada neužleosdavau vietos, pasiūlydavau tik tiem kam tikai reikia. Nagos labai gerai apsiramina su fraze “nepatinka, su taksi važinėk princese, ir išsidrėbt galėsi per visas tris vietas”

Aš ne pensininkė, bet mane ir nervintų per visą autobusą klykiantis vaikas, o ir liežuvis pagyvenusį žmogų “sukriošusiu” pavadint neapsiverstų.

nieko nepadarysi, vaiko elgesys daugiau pasako ne apie patį vaiką o apie motiną.

“Tai juk vaikas, mano žvaigždutė”, bet kai kuriem nelemta muset suprast kad ne viskas turėtų būt galima. Aš kaip nelabai prijaučianti vaikams, nelabai suprantu kai galima vaikui leisti viską, tas pats ir su babulėm, net jei ir būsi pavargęs, mieliau duosi atsisėst tam kam tikrai reiktų, bet niekada neduosi atidariusiai kakarynę “duok atsisėst”, jei jau tokia mandra, lai tikrai važinėja ne autobusais

Arba su tom tašytėm ant ratukų, kai jie važinėja tau per kojas..

nezinau kaip jus isivaizduojat ta rekianti vaika,gal ne taip issireiskiau,bet aplamai matosi,kad nesuprantat vaiku…jis tik pasakydavo kai zmogus ilipdavo,o ne rekavo visa kelia neuzsiciaupdamas…ZVAIGZDUTE-cia sarkazmas,ne visiems suprast juokus ne vienas isskyrus tas bobutes neziurejo skersas,visi iki vieno nusisypsodavo,kas dar pasnekindavo,nes vaikas nuosirdziai bando atskirt ir vardina,klysta(tada visi zvengti),pasitaiso o ne isputes akis naglai rekauja…cia buvo pirma kelione autiku jo,tiek zmoniu,kaip stebuklas

Paskutinis toks incidentas buvo prieš kelis mėnesius man. Mokausi Vilniuje, visi čia tikriausiai žino antrojo maršruto troleibusą, kuriuo važinėja masės studentų. Kaip ir kiekvieną mielą rytą juo važiavau į paskaitas. Ausyse ausinės, nieko negirdžiu, aplink studentai, kažkur Antakalnyje suguža ir senyvesnių piliečių pulkelis. Staiga pamatau kelių studenčių išpūstas akis, ir išsitraukiu ausines. Kažkokia boba, atsiprašant, kolioja visus studentus ant viso troleibuso: “studentai suvažiavę iš kaimo, elgtis nemoka, kad bent atsisėst pasiūlytų, kaimiečiai, Vilniaus jaunimas taip nedaro.” Kažką dar daugiau ji ten rėkė apie kaimą, bet jau nebegirdėjau. Toliau ji puolė tas kelias paneles. Joms paprašius liautis ant jų šaukus, ši tik dar labiau įsismarkavo. Įsiutau. Tų “kaimiečių” išsilavinimas jau dabar, dedu galvą, aukštesnis už ponios miestietės, kuri, už tai irgi galiu duot ranką nukirst, pati yra iš pirmos kartos nuo žagrės. Atsisukau ir šiek tiek griežtoku tonu pakartojau anų panelių prašymą. Ji ėmė plūsti mane: “užsičiaupk tu, pasižiūrėk į veidrodį, nematei savęs dar, tylėk, kaimiete…” Likau “apšalus”. Nesu pratus, kad kas nors su manim taip. Juk ji nei žino, kur aš gyvenu, nei ar studijuoju, ar dirbu – gal aš esu vilnietė, gyvenanti Antakalnyje, ir važiuojanti į darbą. Psichiškai nestabili bobulė, dievaži. Priešais mane atsirado laisva vieta, ji atsisėdo, o kai man buvo laikas lipti, ji demonstratyviai persėdo į mano vietą, kurią aš palikau.

Kita, tik linksmesnė istorija – pamenu, su drauge po paskaitų namo važiavom, įlipo bobutė, ir atsisėdo šalia draugės (mudvi sėdėjom viena priešais kitą). Staiga moteriškė iš niekur nieko draugei ėmė porint apie blogą jaunimą ir apie tai, kaip jiems terūpi seksas, alkoholis, ir iš kur prezervatyvų gaut, kad ji tai girdėjus per radiją, ir kad tai baisu. Na, tą kartą bent jau juokėmės.

o aš kažkada senai iš šalies mačiau tik, autobuse, įlipo pagyvenus moteris, bet tikrai nebuvo labai sena, gal kokių 50-60 metų. gale sėdėjo keletas vaikinų, ir ji tiesiog pribėgus prie vieno, sugriebė už megztinio, ir su tokia jėga jį pakėlė nuo tos sėdynės, ir nustūmė. tas vaikinas pasimetė tiesiog, aplinkiniai irgi sėdėjo apšalę, o ta moteris dar rėkavo nežinia kiek laiko ten… čia jau per žiauru manau, per daug tos bobulės įsivaizduoja

Dar nerealiai nervuoja kai autobusas prigrustas zmoniu, o puse bobulyciu sedi ant kedziu susikrovusios savo tases, taip uzimdamos dvi kedes

Grįžau iš kelionės tad buvau su kuprine, nuo stoties teko važiuoti autobusu iki žaliojo tilto, tad kai priartėjau stotelę reikėjo prasibrauti iki durų, o praėjimas tarp kėdžių siauras, ypač kai pilna žmonių.. šiaip ne taip praėjau, bet senyvo amžiaus dėdulė- “ir kaip tu drįsti autobuse su kuprine važinėtis, tas jaunimas iš vis šiais laikais…” suprantu, kad gal užkliuvau, bet nejaugi aš kalta, kad autobusas pilnas žmonių o man išlipti reikia..?

Buna dar su savo didelem tasem prasieina naudoja kaip tarana pvz tase i prieki ir braunasi

Su tom tašėm į priekį tai siaubas… O kai jauni žmonės stumteli ar praeina geričiau tai kaukia ant pusę autiko, o kai tos bobutės braunas belenkaip tai čia kas….