Man tai baisiausia kai jos atsiseda, ir tas savo lazdas istiesia per visa praejima.

As kelis kartus esu uzkliuvus, ir dar kreivai pasiziuri, mano kad aplink jas kaip karalienes 3 kvadratiniai metrai nuosavybes teise priklauso joms

Draugė medikė autobuse aptarinėjo studijas ir kaip sunku mokytis, o diedukas į ją atsisuko ir klausia: “Ką jūs ten tiek laiko mokotės, juk įdedat pacientą į dėžutę ir ji jums diagnozę atspausdina”. Visą savaitę iš šito juokėmės

karta tokia mama su mergaite atsisedo ant sedenes o tokia sene kad eme rekt tipo jaunimas sedi,negali pastovet

pritariu,su tom tašėm,dar kai alkūnėm skinasi kelią baisu…

Man buvo neblogai irgi. Atsisėdo draugė prie lango, o aš iš paskos jau ėjau, beveik sėdau šalia, tik pribėgo babulka tokia nemenka ir nustumus mane atsisėdo. Žiūriu, visa perkreipus snukį, atsiprašant, mandra sėdi. Sakau, atsiprašau, bet man vieta užimta, jau norėjau sėst. O toji, kad pradės šaukt per visą autobusą, kas čia per užiminėjimai, šiais laikais jokių užiminėjimų nebėra, tai visa kelionę bandžiau įaiškint jos netiesą

Važiavau namo iš mokyklos. Man važiuot reikia kone visą maršrutą, ir dažniausiai kai įlipu, autobusas būna tuščias, tad gaunu vietą prie lango. Ir tą dien prisėdo prie manes pensijinio amžiaus moteriškaitė. Kelionės metu nesipykom, net viena į kitą nepažiūrėjom. Bet, deja, man teko keltis ankščiau. Ji išsidrebus taip konkrečiai buvo, nepraeisi neužkabinęs, o aš dar ir su taše plyštančia nuo knygų. Paklausiau, ar jinai lips. Ignoras. Pakartojau klausimą garsiau. Nulis reakcijos. Paprašiau pasitraukti – ir vėl manes negirdi/nemato. Pabaksnojau. Ta tik prunkštelėjo ir mano pusėn nė neatsisuko. O mano stotelė sparčiai artėja.

Dėjau aš ant viso mandagumo, susinervinau, atsistojau ir ėmiau naglai brautis, nes iki poniutės stotelės važinėti neketinau. O ta kai užstaugė ant manes.

Cituoju:

‘Nu ir kur tu brauniesi?? Išvis,kas per jaunimas šiais laikais, juk turėjai suprasti, kad nesikelsiu aš dėl taves. Jeigu žinai, kad ankščiau nei kitiems lipti reikia, tai ir nesėsk prie lango, vat dėl tokių žmonių ir turime išsigimusią visuomenę be jokių moralių.’

Apšalau tiek aš, tiek kiti keleiviai, kurie smalsiai stebėjo, ar gausis man išlipti. Esmė, kad bobulytė įlipo Sąvanorių st., kai aš važiavau jau nuo Reformatų.

Pries gera savaite vaziavau autobusu, ilipau kartu su pensininke kazkokia i PUSTUSTI autobusa Ta prisikabino prie vienos paneles, pradejo rekt, kad uzleistu jai vieta, ta pana nepescia, sako: pilna autobuse vietos, eikit ir seskit. Tai kai susinervavo, pradejo sukaut per visa autobusa, kad nusivalytu blakstienas gal tada bus protingesne, kad negalima rodyti pirstais i kedes

Aš, tiesą pasakius, dažniau atkreipiu neigiamą dėmesį į jaunimą. Patikėkit, niekam troleibuse neįdomus jūsų muzikinis skonis, ką jūs valgėte, kas jus paliko, kas su kuo permiegojo ir pan. O dažniausiai staugia ant viso trūliko, lyg tyčia

manes zinokit jau nieks nebestebina ir bebenervuoja viesajame transporte Issioperavau nervus Yra taip, jei nori buti mandra ponia, vazinek su taxi arba nuosavu auto Nes visu “miestieciu ir kaimieciu” neisauklesi, proto neikresi, empatijos per viena marsruta neisugdysi. Pravaziuoju viesuoju transportu dazniausiai tik zverynas-centras-zverynas dienos metu – bobuciu ir studentu laikas, tikrai matau tu issizergusiu per kelias sedynes asabu, matau ir bumbanciu bobuciu, bet dziugina ir malonus, mandagus pilieciai ir supratingi jauni zmones