Paskutinis toks incidentas buvo prieš kelis mėnesius man. Mokausi Vilniuje, visi čia tikriausiai žino antrojo maršruto troleibusą, kuriuo važinėja masės studentų. Kaip ir kiekvieną mielą rytą juo važiavau į paskaitas. Ausyse ausinės, nieko negirdžiu, aplink studentai, kažkur Antakalnyje suguža ir senyvesnių piliečių pulkelis. Staiga pamatau kelių studenčių išpūstas akis, ir išsitraukiu ausines. Kažkokia boba, atsiprašant, kolioja visus studentus ant viso troleibuso: “studentai suvažiavę iš kaimo, elgtis nemoka, kad bent atsisėst pasiūlytų, kaimiečiai, Vilniaus jaunimas taip nedaro.” Kažką dar daugiau ji ten rėkė apie kaimą, bet jau nebegirdėjau. Toliau ji puolė tas kelias paneles. Joms paprašius liautis ant jų šaukus, ši tik dar labiau įsismarkavo. Įsiutau. Tų “kaimiečių” išsilavinimas jau dabar, dedu galvą, aukštesnis už ponios miestietės, kuri, už tai irgi galiu duot ranką nukirst, pati yra iš pirmos kartos nuo žagrės. Atsisukau ir šiek tiek griežtoku tonu pakartojau anų panelių prašymą. Ji ėmė plūsti mane: “užsičiaupk tu, pasižiūrėk į veidrodį, nematei savęs dar, tylėk, kaimiete…” Likau “apšalus”. Nesu pratus, kad kas nors su manim taip. Juk ji nei žino, kur aš gyvenu, nei ar studijuoju, ar dirbu – gal aš esu vilnietė, gyvenanti Antakalnyje, ir važiuojanti į darbą. Psichiškai nestabili bobulė, dievaži. Priešais mane atsirado laisva vieta, ji atsisėdo, o kai man buvo laikas lipti, ji demonstratyviai persėdo į mano vietą, kurią aš palikau.
Kita, tik linksmesnė istorija – pamenu, su drauge po paskaitų namo važiavom, įlipo bobutė, ir atsisėdo šalia draugės (mudvi sėdėjom viena priešais kitą). Staiga moteriškė iš niekur nieko draugei ėmė porint apie blogą jaunimą ir apie tai, kaip jiems terūpi seksas, alkoholis, ir iš kur prezervatyvų gaut, kad ji tai girdėjus per radiją, ir kad tai baisu. Na, tą kartą bent jau juokėmės.
