liudna istikro,pati atrodo taip stengiuos, tiek daug saves atiduodu, o jauciuos jam lyg nematoma….pries du menesius visai kitaip buvo,toks visad mielas,rupestingas buvo…o dabar net pati bijau jam kazka pasakyt ar padaryt,nes galvoju gal tik suerzinsiu ji taip, o dar sako jis kad dingo mano linksmumas ir energingumas…kur gi jis nedings,kai db vien tik nerimas galvoj=(ne karta jam sakiau, bet taip iseina vis kad problema manyje….as suprantu,kad darbas yra svarbu,pinigus reik uzdirbt, bet man gaila,kad del to mane visiskai pamirsta=(…nebeliko svelnumo,komplimentu, anksciau vis stengdavosi kaip nors nustebint, svarbiausia jam budavo matyt mane laiminga, dabar matau kad jo prioritetai tiesiog pasikeite, nors galetu demesio vienodai skirt tiek darbui tiek man…kartais pagalvoju ar jis bent pastebetu jei visa diena jam neskambinciau, ar jam butu liudna jei iseiciau, ir isvis ar jam dar ka nors reiskiu, ar vis dar esu svarbi taip kaip buvau anksciau, net jei jis dabar to ir neparodo
