(nežinomas) (archyvas)
Tikrai nereikėtų smerkti tokio žmogaus sprendimo, nes dažniausiai tai padaro žmonės, paveikti depresijos ar panašiai. Ir dažniausiai tai būna impulsyvus noras, retai, kada žmogus spėja pagalvoti apie artimuosius. Tad tikrai smerkti nusižudžiusius žmones nevertėtų. Na, mano močiutės sūnus nusižudė (t.y. mano dėdė). Vėl į normalų gyvenimą įsilieti pradėjo tik po 5 metų, o pilnai įsiliejo tik po 10 metų. Aišku, skausmas visuomet išlieka ir vienas vienintelis klausimas: kodėl? Nors mes visi puikiai žinome kodėl…
Jei jūsų vaikas nusižudė, tuomet didelė užuojauta.
