(nežinomas) (archyvas)
Aš tai blemba, nuolat guma išspjaunu juokimosi momentu, kai kalbam ir sujuokina labai. Ne kartą taip buvo.
Aš ir prie tų kur nuolat netyčia nuvirsta. Žodžiu, vasaros gražus vakaras, aš ant nemažų platformų, lydi mane namuko berniukas ir kruptelėjo koja, priklupau ant kelio. Jisai mane staigiai op į viršų pakėlė. Tai ir sakau jam, kad čia gavos taip todėl, nes jisai nejučiom paspyrė ta mano platforma, nors nė velnio taip nebuvo. Bet patikėjo, kad kaltas jis.
Čia nesenai klube. Šoku su tokiu labai gražiu vaikinuku, pati jau geram linksmumo lygį ir kažką labai mandro parodyt norėjau… Taip kojų nesuvaldžiau, taip tėškiausi ant šiknos vidurį salės, nafik… Jisai juokias mane keldamas, sako nu pavariau, kaip priklauso.
