Aš rudenį eidama iš darbo pastebėjau tokią “varganą” porelę (gal kokie 19-mečiai). Gražūs jaunuoliai, tvarkingučiai, matosi, tokie vaikai-geriečiai. Mergaitė pasipuošusi (matyt, kad nelabai pasiturinti), gražius, bet pigius, ir ko gero, labai kietus batelius aukštakulnius apsiavusi… Ir matau, jog vargšė vos eina, net veidukas persikreipęs nuo skausmo, vaikinas laiko už parankės, pats pasimetęs, išsigandęs, gal ir susigėdęs, bet merginos nepaleidžia. O ta, vargšytė, jau “arti mirties”. Vidury miesto, bet užeiti lyg ir nėra kur… Sakau, praeidama, nusiauk tu tuos batelius…. O ji, visa išraudo, o pėdkelnės?! Sakau, taksi išsikvieskite. O vaikinukas , dar raudonesnis: “mes visus pinigus tiem batukam ir kavinėj arbatai išleidom. Mano sąskaita telefone baigėsi “. O tu , varge! Sakau, laukite čia. Iškviečiau jiems taksi, įdaviau paskutinius 20 Lt, nes vaikai kažkur iš rajono… Berniukas iššoko dar iš takso ir taip gražiai mane apkabino ir ačiū pasakė, o mergaitė verkti pradėjo…
Čia gal ir ne visai į temą…o gal ir į temą, nes merginai gal su batukais ir nelabai pasisekė, bet draugą, ko gero, vis dėlto, gerą turi
