As irgi ne karta apsivozus esu Karta su tokiu vaikinuku laiptais lipom,na lyg ir simpatizavom kuri laika vienas kitam. Buvau su gerom platformom ir kazkaip belipant koja “aptirpo” Tiesiog nemoku paaiškint,dedu koja ir nejaučiu nuo kaulelio,aišku ta koja susiklaipė ir vos ne pyliau žemyn galva į pirma auksta Tas vaikinas labai dzentelmeniskai sugavo mane ir prilaike,kol normaliai atsistojau Bet geda buvo ne pries ji,o pries dar kokia 20 zmoniu ziurinciu Abydniausia,kad taip nubrozdinau savo nuostabiausiu bateliu platforma,kad teko juos ismest
Cia sia ziema kiekviena ryta eidavau per kazkokios mokyklos stadiona ir susitikdavau toki biciuka ten su savo treneriu turbut sportuojanti. Labai isvaizdus, “pasikacialines”,gal net profesionalas,nes neisivaizduoju,kas galetu prie -20 ant sniego sportuot Kai pamatydavo,kad ateinu,daznai mesdavo visus savo skersinius,atsispaudimus,ir begiot ratus pradedavo,visad pasisveikindavom,nors net vardu nezinojom ir karta jis lenkia mane,pasisveikina,pabega gal 5m ir teskiasi ant zemes O ten belenkaip slidu,zinot kai buna toks sumintas,suvazinetas sniegas ir ant virsaus pliksala dar Pradejau isteriskai juoktis,o jam,matesi,plunksneles nubyrejo,pakilo ir nubego neatsisukdamas Tai jau cia ne mano,bet ala simpatijos feilas
