Va, prisiminiau ir aš. Mama pasakojo savo “tobuliausią” pasimatymą. Žodžiu, buvo dar gūdūs sovietmečio laikai, kai mano mama sugalvojo aplankyti savo simpatiją, kuris dirbo kažkokioje gamykloje sargu. Na, ir ką – sėdi balandėliai, romantika a’la. Staiga tas vaikinas gavo kažkokį iškvietimą, dėl kurio turėjo išeiti iš sargo būdelės. Prižadėjo mamai, kad greitai grįš… Ir, kad niekas nesužinotų, jog toje būdoje yra pašalinis žmogus, išjungė šviesas ir išeidamas užrakino duris.
Slinko minutės, valandos… Ir mama užsimanė pipi. Durys užrakintos, tamsa. Iš pradžių mama bandė kentėti, laukdama savo jaunikaičio… Bet jis kaip negrįžo, taip negrįžo. Teko mamai ieškoti alternatyvos, kaip padaryti pipi toje būdoje. Staiga pastebėjo kelis gėlių vazonus – juos pamačiusi sugalvojo, kad padarys reikalus į juos. Tačiau viskas taip nesisekė gerai, kaip ji norėjo – pipi tekėjo per visus vazonus į lėkštutes po jais! Ji, išsigandusi, padėjo tuos vazonus vėl ant palangės ir apsimetė, kad nieko nebuvo.
Po dar kokios valandos grįžo jos simpatija, ji greitai su juo atsisveikino. Kiek mama sakė – tą vakarą, paskutinį kartą jį ir matė…
