“Juk žmogus – tai epušės lapas, kuris dažnai virpa be vėjo”
“Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – / Liko netesėti mūsų pažadai”
J. Aistis
“Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu”
“Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos ” H.Radauskas
“Negaliu padaryt savęs realistės – romantike ir mirsiu”
S.Nėris
“Tikrai, ko vertos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?”
B.Sruoga
“Gyvenimas – blogis, nes gyvenimas – karas”
“Esu persodintas akacijos krūmas. Mano šaknys čiulpia naujos žemės syvus”
A.Škėma
„žodžiai kaip ir daiktai – atšimpa ir nusinešioja”
“Kūryba man yra kalbėjimas su žmogumi ir apie žmogų”
“Šitiek metų/ Tarytum karčia metėlių arbatą/ Geriu aš pareigą”
J.Marcinkevičius
”Kartais man atrodo jog tave, Tūla, aš pats susigalvojau.”
”kur norėsiu ten važiuosiu,aš vėl valkata,laisvas žmogus,savo uždarų maršrutų savininkas”
J.Kunčinas
