Serialai, ne serialai, bet aš nebegaliu, aš kasdieną jaučiuosi vis blogiau. Man nereikia mašinų, kurios nežinau kokias sumas kainuoja, aš tam ir mokaus, kad susikurčiau gerą gyvenimą pati sau, bet tokie dalykai nėra mano siekiamybė.
O visa esmė tame, kad jis nesupranta kokį diskomfortą sukelia man. Man jau nebejuokinga, nes aš vis blogiau ir blogiau jaučiuosi, atrodo, kad šneku su siena, kai bandau paaiškinti, kad man daug smagiau važiuoti metro, o ne būt kažkieno išlaikytinei.
Nežinau kaip rasti bendrą kalbą, nes tokie dalykai griauna santykius.
beje, tokia nuomonė vyrauja ir mano šeimoje, tėtis mane pasmerktų, kad priimu tokias dovanas, jis galvotų, kad mane tiesiog bando nupirkti.
aš tikiuosi, kad atsiras nors viena papuolus į tokią situaciją, kuri galės pasisakyt.
