(nežinomas) (archyvas)
Oj aš Tau galiu pasakyti metai čia ne prie ko. Man aštuoniolika, o vis įsižiūriu jaunesnius už save vaikinus, kuriems dar tikrai ne rimta draugystė galvoje ir kankinuosi paskui. Man pačiai asmeniškai taip nutinka dėl vienišumo – jau ilgą laiką esu viena po skaudau išsiskyrimo teko ilgą laiką žaidą gydyti. Tiesiog patarimas gal ir banalus, bet kuo daugiau užsiimk kuo nors, stenkis galvoti apie ką nors kitą, žinok dažnai tiesa būna tokia, kad mes ne negalime negalvoti apie tą žmogų, bet nesistengiame net to daryti, nes mum patinka apie jį galvoti nors ir skaudu. Sakau tiesiog eik į miestą linksminkis, būk pastoviai užsiėmusi. Jeigu tai tik simpatija pamatysi labai greitai praeis.
