10 metų tėvas gėrė. Ir girtas vairavo ir namo naktim grįždavo, žodžiu, visko buvo. Dabar susitvarkė, kai išėjo iš to darbo, ir šiaip mažiau geria. Bet esmė ne čia, o kaip mes jautėmės tokiomis gyvenimo aplinkybėmis. Buvo košmaras. Ir rėkdavo ir ranką pakeldavo, ko tik nebuvo. Aš maža būdama pati jam laišką parašiau, kad jeigu jis negali su savim tvarkytis, tegu skiriasi su mama, nes mum ( vaikam) jau per sunku. Aišku, toks laiškas dar labiau pablogino situaciją, bet bent akis jam atvėrė, nors niekas nepasikeitė. Manau, kad derėtų skirtis. Netikiu, kad jūsų vyras pasikeis per dieną ar dvi, nes tai ilgas procesas, o jei jis nenori – neįmanomas. Iš jūsų pusės tai labais sunkus ir skaudus žingsnis (skirts), bet jis geriausias. Nenorėčiau, kad mano vaikai matytų girtaujantį tėvą ir išgyventų pastovią nežinomybę, gėdą, skausmą. Tai labai paveikia vaikų psichiką ir jūsų pačios. Kartais gyvenime tenka priimti labai skaudžius sprendimus.
Psichologinę nemokamą pagalbą suteikia poliklinikose. Nereikia būti anonimu ir bijoti, jos su tokiais atvejais kas dieną susiduria ir joms nerūpi jūsų vardas ar pavardė, nes viską, ką jūs papasakojat yra konfidenciali informacija.
Linkiu jums sėkmės ir stiprybės.
