(nežinomas) (archyvas)
aš irgi atsimenu, kai buvau kokių 1 m. ir 2 mėn, kaip pardavė mano vežimuką (tą – “gulimą, su būdyte” )… atsimenu, kaip lipome su mama laiptais, o per laiptinės langą mačiau žmones, keliančius mano žydrai-baltą vežimuką į tokį sunkvežimį Labai seni laikai…. kokie 1968-ieji…. .Bet atsimenu ir laiptinės kvapą, ir mamos beveik baltus batukus su “taurelės” formos kulniuku…Ir kaip širdutę suspaudė, kad kažkas kažką mano išveža…
labiausiai džiaugiuosi, kad iš įvairių laikų “atsigamina” įvairūs kvapai! Tai gal didžiausias stebuklas – nes kartais tokių kvapų jau niekur neužuosi…tik iš savo “archyvo” išsitrauksi
