Labai suprantu Jus, pazystamas jausmas. Turejau mokyklos laiku drauge kuri labai pasikeite. Gal tik musu atveju jai labiau pradejo sektis, o as gyvenau iprastini gyvenima, nes jis mane pilnai tenkina Jai tuo tarpu atrodydavo jog pas mus” viskas kitaip nei pas normalius zmones”
Bandziau mintyse ieskoti priezasties, bet jos neradau. Ilagainiui pavargau nuo ivairiu komentaru ir pastabu. Todel pati tiesiog retinau susitikimus ir bendravima.
Labai gaila man tos draugystes, bet vis dar tikiuosi kad praeis kiek laiko ir atsivers jos akys
Argi cia draugyste jog po kiekvieno pasisedejimo vos ne verkti norisi
(nežinomas) (archyvas)
