Ats:Vaizdas, kurio nepamirši

(nežinomas) (archyvas)

Negaliu nepakelti šios temos. Pati auginu pamestinukę, iš pradžių priglaudėm su draugu savaitei, bet paskui tiesiog nebegalėjom jos paleisti į kitas rankas ar į nežinią… Visiškai palaikau autorę, ačiū, kad Jūs tokia esat. O tą kalytę – mamą jaučiu esu ne per seniausiai mačiusi netoli Vingio parko, nes važiuoju dviračiu į darbą pro ten. Bandžiau prisišaukti, bet nėjo iki manęs…