Giminės yra giminės – su jais tikrai neprivalai bendrauti. Jeigu jie tikrai kaip širšių lizdas, ir dar blogo linki, tai atsiribok nuo jų. Tu suaugus, gyveni atskirai ir tikrai neprivalai dėl jų gadintis nervus. Dėl tėvų bėdų irgi nesi kalta – jie atskiri žmonės su savo charakteriais ir bėdom, ir tu tikrai nekalta, kad tėvas išėjo. Mamą palaikyk, leisk suprasti, kad visada galės į tave atsiremti, kai reikės, bet nesijausk atsakinga už jos laimę – ją kiekvienas gali susikurti TIK pats. Palepink save, paskaityk gerų knygų – jos labai dažnai padeda nusiraminti ir suprasti, kad ne viskas taip juoda, ištrūkti iš kasdienių problemų užburto rato. O tada susiimk ir pasistenk išlaikyti egzaminą, kad galėtum baigti mokslus. Tai svarbu. Bet jeigu nepavyktų – nedepresuok dėl to. Aš, tarkim, savo pirmas studijas mečiau, nes nepatiko. Ir visai dėl to nesigailiu Nėra vieno recepto ar vienos taisyklės, kaip žmogus turi gyventi (kada ir ką studijuoti, ką dirbti, kiek uždirbti ir t.t.). Kiekvieno kelias kitoks.Tikrai nėra taip, kad gyvenimas tave už kažką baudžia
