Gali niekas nepasikeist jei ir išvažiuosi. Aš saviškius taip pat bandžiau prie vaikino pripratinti, lygiai taip pat kalbėjo, kad nebūkit per daug kartu, po to bus sunku kai išsiskirsit (o jie buvo garantuoti, kad mums nepakeliui ir išsiskirsim) ir t.t.
Lygiai taip pat kaip jūs, išvažiavau studijuoti į kitą miestą, bet požiūris nepasikeitė. Ir šitaip jau virš 6 metų. Šventes galim švęsti ir būti tik pas jo tėvus, nes pas maniškius būna velniškai didelė įtampa ir, kad ir ką daryčiau, kad ir kokia išsišiepus vaidinčiau, kad visi gerai jaučiasi, taip toli gražu nėra. O išvis geriausia, kai pas tėvus būnu viena, tokios politikos pastaruosius du metus ir laikausi. Sunku baisiai, apie vestuves arba vaikų gimimą iš šitos pusės nenoriu nei pagalvoti.
Tiesa, mes pradėjom draugauti kai man buvo 18, jam 19.
