(nežinomas) (archyvas)
Žinok, suprantu tave. Aišku, čia visos pradės pamokslauti apie moralę, ir panašiai, bet mane mintis, kad pradirbau visą vasarą ir neturėjau kada nei basom po žolę gamtoj pasivaikščiot, mane varo iš proto. Būčiau tokioj situacijoj kaip tu ir nemylėčiau savo vaikino, kaip myliu savąjį dabar, irgi galvočiau. BET. Mane galų gale savigarba užgraužtų būti išlaikomai. Ir šiaip, žmogus kuris intelektualiai ir dvasiškai netobulėja, neįgauna su kiekviena diena daugiau patirties (darbe taip pat), degraduoja, eina atgal. Galų gale tokios merginos pasidaro lėkštos, neįdomios. Taip pat nesijaučia laimingos – nes neįvertina to, ką turi, nes nereikia visko pačioms užsidirbti. Malonumai niekada neveda prie dvasinio turtingumo, tik bukina žmones.
