Man neseniai buvo toks bajeris, kad uz pagalba gavau sokolada. Ir tai buvo pirmas atvejis per daug metu ir buvo taip malonu! Aisku nuo zmogaus priklauso, bet nusprendziau nebebuti tokia gera.
Daznai pvz. Grupioke sedi uzsienyje puse semestro. Rasineja man. Tu juk zinai, kad daugiau man nera i ka kreiptis. Tu nueik pas destytoja ir paklausk ta ir ana. As keliauju pas destytoja ir klausiu. Ta pyksta ir vos manes neapibara kodel as klausiu uz kita zmogu. As jai rasau. Ji tada klausineja visokiu smukmenu ir na, liepia pranesti apie ivairius ivykius, siusti dalyko skaidres. As viska darau, o ji man paraso aciu. Veliau sugrizusi net nepriejo prie manes. Kita semestra viskas vel kartojasi is naujo. Ji vel man raso, klausineja, o sugrizus net neprieina. Na zmones nesupratingi. Negali bent kokio sokolado is uzsienio parvezti ir priejusi padekoti. Dabar jau neberaso, na, bet jei rasytu, nebepadeciau.
