Turiu vieną pažįstamą šeimą, kuri galų gale išsiskyrė. Ir ačiū Dievui. Toks pavydas peraugo į paranoją. Jam atrodė, kad moteris apgaudinėja ir miega su visais…kaimynu, pardavėju, paštininku, praeiviu ir t.t. Nesvarbu, kad ji viena augino tris vaikus ir net nusiperst be jų žinios negalėjo. Iš pavydo išsivystė smurtas fizinis, psichologinis ir visoks kitos. Vaikščiojo moteriškė išjuodintais paakiais, bijojo bet kokiam vyrui į akis pažiūrėt. Taip pragyveno gal 30-35 metus. Galų gale jis ją paliko, nes nebegalėjo gyventi su tokia “pasileidusia” moterimi. Ir kas baisiausia jis tvirtai įsitikinęs, kad yra teisus, kad atėjus į parduotuvę už prekystalio su pardavėju duodavos, užmigdžiusi vaikus pas kaimyną bėgdavo. Pats yra iškrušęs (atsiprašau už tokį žodį, bet kitaip čia jau nepasakysi) turbūt visas lenkijos prostitutes, lietuvoje turėjo bent 20 meilužių. Betgi vyrams galima!!! “Ir gamtoje yra toks dėsnis. Ant viso būrio karvių, vienas bulius” (Taip byloja šito krušlio išmintis). Likimas geras, tad po išsiskyrimo moteriškei atsiuntė normalų vyrą ir eidama 60-us metus ji galų gale pamatė ką reiškia būti gerbiamai Moteriai, Mylimai. O tiek laiko prašvaistyta niekinamai, užgauliojamai vien dėl vyro paranojos, teisingiau rimtos ligos. Beje, autore, ar jūsų vyras ne tolimųjų reisų vairuotojas?
