Nesveikai pavydus vyras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos. Turiu problema – pavydu vyra. Esame kartu jau 6 metai, turime 3 metuku vaika, nesenai susituokeme, atventem vestuves. Beda del ko nesutariame tai jo isteriskas pavydas, jis visada toks buvo, bet ne iki tokio lygio, kai pradejo dirbti uzsienyje, pavydas progresavo. Kaltina mane nebutais dalykais,kad ji isdaviau, kad ale draugas kazkoks pasake,kad as esu ji seniau apgaudinejus. Vadina melage ir tt. Buvo tokie tris stiprus pavydo priepuoliai,kad ejome net ant skyrybu slenkscio, bet skirtis nenoriu, jis geras zmogus, turime vaika. Patarklite kanors, kaip tvakytis su pavydziu vyru, gal turite kokiu patarimu kaip eltis tokiose situacijose, ar gintis, ar visikai ignoruoti.
Užjaučiu dėl tokio psichologinio teroro. Prie gero tai neprives, bandyčiau kalbinti vyrą kreiptis į psichologą. O jis pats pripažįsta savo problemą, ar jis šitame reikale nieko blogo nemato?
Deja pas spichologa jisai tikrai neis, ir turbut gyvenime neitu, Va tame ir esme,kad jis nepripazysta,kad yra pavydus jisai sako kad manyje problemos kad as ji apgaudineju ir kad tik as kalta esu. tokioj nevilty esu….
Zuvis turbut pagal horoskopa
Jautis, grynas raguotis
Niekuo jus nepagelbesit jam,kol pats nesusiprotes,kad pavydi jus prie bet kokio stulpo.Snekekites,snekekites ir dar karta snekekites.
nea, JAUTIS 100PROC
sakiau DDDDDDD užuojauta, aš pati tokioj pačioj situacijoj
nemanau, kad toks vyras pasikeis. galu gale vistiek issiskirsit arba kentesit visa gyvenima jo pavydo priepuolius. kentes ir vaikas. ypac jei dar vyras nemato problemos savyje ir pas gydytojus nesikreips.. beviltiska.
kai ginuosi esu šmeižiama, kad taip aršiai nesiginčiau jei nemeluočiau, o jei ignoruoju ,tai pati negaliu taip, nes mane žemina jo nepasitikėjimas
Kaip jus tramdote savo vyro pavyda?
bet šiaip tikrai geras žmogus, jei ne pavydas ir prikaišiojimai tai tikrai būčiau be galo laiminga. O dabar tiesiog visada stengiuosi rodyti jam dėmesi, kad nieko neprisigalvotų, nedarau to, kas jam nepatinka ir žinokit padeda. Sutariam gerai, nes pažadėjom vienas kitam nemeluoti ir gerbti visada.
Deja, turiu nuvilti autore, pavydas neisgydomas
Pragyvenau su pavydziu vyru 16 metu, tempiau iki paskutinio, vis nenorejau, ar bijojau skirtis, dariau viska kad tik neprovokuoti pavydo, bet deja nieks nepadejo, jam vaidendavosi visur neistikimybe.
Galu gale jis pats susidejo manta ir isejo, manau turejo kur eiti, nes kai issiskyrem islindo visos jo nuodemes ; pasirodo jis visus tuos metus ejo i kaire, todel ir vaidenosi jam kad visi tokie kaip jis, nors as net minties jokios neturejau butu jam neistikima.
Nu karoce, gyvenkit kol dar galit, bet deja skirybu neisvengsit, veliau ar anksciau.
Beje issiskyrus as tiesiog gimiau is naujo, laisves pojutis neispasakytai geras dalykas
jisai tikrina ir feisbuko siena ka as esiu pasirasius ar kokia nuoroda idedu ir pan, neturiu net vyru draugu, buvusiu klasiokiu kazkada seniau liepe istrint. einam gatve, jisai prisikabina prie manes kad pasiziuriu i kita vyra(nors taip net nera) net nzn, gal cia tikrai kazkokios psichologines problemos is vaikystes…nes kaip zmogus taip gali saves nekontoliuot.
Oi, tik nereikia bart Jaučių – aštuonerius metus su tokiu esu, užsispyręs, bet pavydo nė lašo
Ir nemanau, kad padės psichologas. Aplinkoje kiek mačiau pavyzdžių, tai po vestuvių pavydas nebevaldomas pasidaro, nusprendžia, kad moteris yra jų nuosavybė ir viskas.
Kaip uzjauciu, autore. Iki skausmo zinoma situacija. Daeidavo iki to, ‘kodel uzsidejai sita sijona’, ‘ko cia dazais plaukus – kitiems patikti nori’. Gatvej bijodavau akiu pakelt, kad kokio bendradarbio nesutikciau ir netektu pasisveikinti, nes tada namie skandalas lauktu.. O po to prasidejo ir skandalai viesumoje..
Buvau jauna. Kol supratau, kad tai nepilnavertiskumo kompleksas pas vyra. Kad tai manes, kaip asmenybes negerbimas ir zeminimas.
Dabar esu be galo laiminga su ramiu taikiu zmogumi. Aciu dievui uz duota isminti ir suteikta dar viena sansa sukurti seima.
Gal jusu vyras, autore, jauciasi nesaugus, budamas ne salia? Del to tas pavydas? Ar taip budavo, kol gyvenot drauge?
Kad ir kiek moterys besistengia ir nusileidžia – vyrų pavydas tik progresuoja. Nežinau, ar aš viena tokia pasiutusi, bet- miela autore- nuolankumas, matote, nepadeda. Kai man pradeda vyriskis kažką aiškinti – aš jam tokį alermą sukeliu, kad nebesinori jam kabinėtis. Moterys, vyrus reikia gerbti ir mylėti. Bet tokiose situacijose – jūs negalite sau leisti pamesti savigarbos ir leisti save UŽGUITI. Išdrįskit pasakyti pavydo priepolio metu “atsiknisk tu vieną sykį su savo paranoja, ar gyvenu tam, kad mane ėstum ištisai???” Išmėginkit viską, tik nesileiskit užgujamos.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
