aš su draugu gyvenu Vilniuje, tėvai Kaune. susiskambinam įvairiai, kartais keliskart per dieną, jeigu turim apie ką pakalbėt, kartais kas trečią dieną, arba jeigu ne telefonu, tai pabendraujam skaipu. kol dirbau, grįžinėdavau kartą per mėnesį kelioms dienoms, dabar gaunasi, kad grįžtu kas antrą savaitę savaitgaliais, nes tvarkausi dantukus Kaune tėvai irgi mums mašiną yra nupirkę, dabar ieško kitos, nes dabartinę sumanė parduoti dėl nuolatinių gedimų… kaip ir autorė, nelabai esu patenkinta, kad jie šitaip dėl mūsų išlaidauja, bet vis tiek neklauso, kai bandau jiems tą paaiškinti, tikindami, kad nori man visko, kas geriausia.
šiaip pyktis nesipykstam, retai matantis/kalbant kaip tik išsiilgstam vienas kito, nebūna kada rietis.
