Kaip dažnai bendraujate su tėvais?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Klausimas skirtas toms, kurios gyvena kitame mieste nei jų tėvai. Na, arba atskirai nuo jų kitame miesto gale
Kaip dažnai bendraujate? Ar dažnai pas juos nuvažiuojate, dažnai susiskambinate?
Šiandien jau ne pirmą kartą susipykau su mama dėl to paties – jos nuomone bendraujame per mažai. Mūsų santykiai visuomet buvo komplikuoti ir šiandien pasiekėm tai, kad mama pareiškė jog gailėsiuosi tokio bendravimo, kai stovėsiu prie jos karsto, kad neturiu ateities, kad esu laukinė ir t.t. Tėvai jau kuris laikas nori nupirkti man ir draugui mašiną, tačiau mums ji nelabai reikalinga, nenorime, kad tėvai leistų savo pinigus ir net laikyti neturime kur, o pinigus, kurie būtų reikalingi benzinui ir eksplotacijai turime ir taip kur išleisti. Tėvai motyvuoja, kad su mašina dažniau parvažiuotumėme (čia irgi problema, nes turėtų visuomet vairuoti manasis, o aš be teisių), o eksplotaciją apmokėtų jie (kas man yra nepriimtina).
Šiaip grįžtu pas tėvus kartą į 4-5 savaites, jei išpuola šeimos šventės ar kokios Kalėdos – dažniau. Susiskambiname tris-keturis kartus per savaitę, žinutėmis susirašome praktiškai kas dieną.
Gal, merginos, galite pasipasakoti, kaip jūs bendraujate?
nu nemanau, kad jus mazai bendraujat
Na mes su mama susiskambinam mazdaug 2 kart per savaite, zinoma buna ir, kad kasdien plepam, bet cia jau jei labai daug naujienu kokiu, mes is tu, kur nemegsta kalbet telefonu. O nuvaziuoju i 1-2 savaites karta, priklauso kaip maniskis dirba, kartais tiesiog nuvaziuoju koki sestadieni porai valandu ir vaziuoju atgal namo Beje gyvenam tam paciam mieste, tik skiria > 1 val kelio Kazkaip man smagiau bent karta per savaite pasimatyt, jei nepavyksta, tai bent broli i svecius pasikvieciu
kai sunus gyveno pas mama kelis menesius – vaziuodavau kas dvi savaites kaip min is palangos i vln, kai parsiveziau sunu pas save – tai i menesi karta, o kai persikelem i klp – tai jei reikalu vln neturiu – tai nevaziuojam, bet uztat pas mus dazniau atvaziuoja namiskiai realiai vaziuociau i 4 menesius karta susikambinam dazniau, kazkaip iprate paplepet, gandais pasidalint, tai jei kokias tris dienas nesusisiekiam – tai mama jau skambina, kur mes dinge ar viskas gerai mums dar ir email’ais susirasom o su kitais per facebooka koki ar velgi, gmail
Bandau pati suprasti kiek yra daug bendravimo, o kiek mažai.
Kai pakalbu su savo aplinkos žmonėmis, visi lanko maždaug tokiu pačiu dažniu kaip aš, susiskambina rečiau.
Aišku, čia prideda mamos argumentui svorio ir jaunėlis brolis, kuris laba tylus, neturi draugų ir labai dažnai grįžinėja.
Labai norėčiau rasti sprendimą šitai problemai, bet jau labai pavargau…
Su mama susiskambinu kas antrą dieną, jei reik, ir kelis kartus per dieną su tėčiu kažkaip rečiau, nėra tokio artimo ryšio (jis užsieny db dirba). Grįžtu namo kas 4sav. Nemanau, kad čia retai skaitos
Velnias, netyčia anonimą uždėjau
Stengiuosi kuo rečiau. Nuvažiuoju kartą per mėnesį, susiskambinam kas savaitę maždaug.
Pas mus su mama retai sutampa iseigines ,tai bent karta per men stengiuos nuvaziuot,buna,kad ir reciau,jei susergam,ar kitur paplanuojam.Susiskambinu,kai jauciu,kad pasiilgau- i savaite karta,kartais i dvi.Siaip skype,facebook dazniau,.Mes gyvenam vienam mieste,o jusu bendravimas,manau,visiskai normalus.
Jūsų mama labai egoistiška. Per prievartą mielas nebūsi, o čia kalba greičiausiai net ne dėl to vyksta, o dėl to, kad mama vis dar nesusitaiko, kad jau esate didelė mergina ir galite gyventi be jos kišimosi ir pagalbos. Reikėtų susėdus mamai paaiškinti, kad grįžtate tada, kada yra poreikis, kada susikaupia reikalai, kada tiesiog pasiilgstate, o ne tada, kada ji nori. Jeigu jau esate savarankiškai gyvenanti ir neimate iš jos pinigų, tai ji negali reikalauti jūsų matytis dažniau… Mano mama jau daug metų gyvena užsienyje, tai mes kalbam per skypę ar fb, tai per savaitę du-tris kartus ir pakanka, nes irgi nematau reikalo bendrauti per daug, kadangi ir pati turiu gyvenime kuo užsiimti
o man atrodo mazokai bendraujat bet siaip viskas priklauso nuo daugelio aplinkybiu
griztu kas 1-2 savaitgali, pasiskambinam 1-2kartus per savaite, gal dar kada per skype susirasom mums uztenka
Įdomios visos nuomonės o kaip bendraujate jūs?
Man kartais atrodo, kad mažokai. Žinoma, jokie pasiteisinimai negalioja, mano nuomone, tokioje situacijoje, bet paskutinį pusmetį esu labai sudėtingoje darbinėje situacijoje, kuri reikalauja labai daug emocinių jėgų. Nenoriu apie tą situaciją tėvams pasakoti, nes padėti jie niekuo negali, o tikrai labai jaudinsis. Tačiau labai sunku pačiai grįžti į namus, atsakinėti į visus klausimus su šypsena.
Velnias, ir vėl anonimas :X
na aš tai susiskambinu gal kas antrą dieną, bet santykiai su mama geri, neprašo grįžti, tiesiog vaikinui perduoda maisto, rūbų ar kokių daiktų, nes pati negaliu pasiimti, tai sudiktuoja kur ką daryt ir kaip ką gamint iš to ką įdėjo tas biški užknisa, bet šiaip tai normaliai, kai grįžtu namo beveik visada jų nėr, kaime, pas draugų, atostogauja druskininkuose ar kažkur…tai kadangi mano vaikinas dabar dirba gimtajam mieste, tai važiuoju labiau dėl jo vieną savaitę, jei būdėjimų savaitgalį nėr jis, kitą aš seniau tai negrįždavau po menesį, pusantro, dabar tokios aplinkybės, kad meilė per atstumą
susiskambinam kasdien kai bunu uzsienyje snekame skype, o grizus i Lietuva nenuvaziuoju daznai, nes 200 km, visgi nemazas atstumas
Mes su mama beproto artimos, neturiu geresnės draugės už ją susiskambinam per dieną po penkis kartus, šiaip “ką veiki” paprikolint ir pnš ;D Nemokamai kalbam, tai tie pokalbiai po kelias min tik tebūna kai laiko prigaunam ;D Grįžtu kiekvieną savaitgalį, fainai pabūt su mama, varom kur į svečius, kavutę, arbatėlę pageriam kartu moteriškai papliurpiam ;D myliu labai savo mamytę, visais gyvenimo klausimais tik į ją tesikreipiu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
