Grįžtų kartą per dvi savaites, susikambiname maždaug 4 – 5 kartus per savaitę, būna ir rečiau. Sutariame tikrai gerai, nesipykstame, mano nuomone bendraujame užtektinai. Tuo labiau kai 5 – 6 mėn ji dirba visai kitame Lietuvos gale, tada išvis galimybė namuose susitikti būna kartą per menesį ir taip jau apie 3 metus, tad pripratę esame prie atstumo.

Susiskambinam kas dien po keleta kartu. Vaziuoju karta ar du i sav..nors buna ir dazniau ar reviau. Turiu savo seima.

Gal dar kas nors?

smagu, kai jauni žmonės, jau nepriklausomi nuo tėvų, taip dažnai su jais bendrauja. Tėvams turbūt visada bus per mažai, maniškiams bent jau taip yra bet aš atsiriboju nuo jų, skambinu tada, kai jau rimtai pasiilgstu. Kokį kartą į savaitę

skambinu kasdien, susitinkam bent karta i menesi

Siais metais pradejau studijuoti Kaune su tevais bendraujame kiekviena diena skype sese gyvena Panevezyje su ja bendrauju taip pat kiekviena diena viena savaitgali vaziuoju pas sese i svecius pabuti,kita savaitgali vaziuojam kartu namo

gyvenam siuo metu skirtingose salyse. Per skype susirasom kasdien beveik. su teciu taip pat (bet su teciu bendrauju daug reciau, nes tevai issiskyre) bet su teciu irgi skype susirasom, kai griztu LT tai susitinkam. O siaip telefonu labai nemegstu kalbeti, tad sio prietaiso beveik nenaudoju, netik su tevais pasneket , bet su visais man labiau gyvas bendravimas prie sirdies..

Gyvenu nuo mamos apie 15 km, bet stengiuosi kasdien ar bent kas antrą dieną nuvažiuoti ir aplankyti ją, susiskambinam per dieną porą sykių manau, kad reikia kuo daugiau bendrauti su mamom kol dar galim ir turim jas kas geriau mus supras jei ne jos

aš su draugu gyvenu Vilniuje, tėvai Kaune. susiskambinam įvairiai, kartais keliskart per dieną, jeigu turim apie ką pakalbėt, kartais kas trečią dieną, arba jeigu ne telefonu, tai pabendraujam skaipu. kol dirbau, grįžinėdavau kartą per mėnesį kelioms dienoms, dabar gaunasi, kad grįžtu kas antrą savaitę savaitgaliais, nes tvarkausi dantukus Kaune tėvai irgi mums mašiną yra nupirkę, dabar ieško kitos, nes dabartinę sumanė parduoti dėl nuolatinių gedimų… kaip ir autorė, nelabai esu patenkinta, kad jie šitaip dėl mūsų išlaidauja, bet vis tiek neklauso, kai bandau jiems tą paaiškinti, tikindami, kad nori man visko, kas geriausia.

šiaip pyktis nesipykstam, retai matantis/kalbant kaip tik išsiilgstam vienas kito, nebūna kada rietis.

Aš su mama susiskambinu kasdien po kelis kartus, dažniausiai vienas būna šiaip paplėpėjimui, bet tenka skambint ir dėl įvairių reikalų. Su tėčiu susiskambinu gal porą sykių. Grįžtu namo kas kokias 2 savaites, būna, kad dažniau, būna ir rečiau, nuo savaitgalio planų priklauso. Užtenka bendravimo, šiltus santykius su šeimyna palaikau

Per skype-karta per savaite.esu uzsieny-tai sustikom po pusantru metu.nera labai silti musu santykiai.ir tai kartais galetu reciau skambint..jei po savaites neatsiliepiu,iskart milijonas praleistu skambuciu ir zinuciu

Dažnai į mėnesį 5-6 kartus 😉 susiskambinam arba susirašom fb paplepėt dar dažniau :-):-) su mama sutariu labai gerai, ji man kaip geriausia draugė 🙂

Bliamba, kaip pavydžiu toms, kurios su mamomis geros draugės

Mes kažkaip labai skirtingi žmonės, ji matė mano gyvenimą vienaip, aš priėmiau kitokius sprendimus i visą laiką gana atsargiai bendravom, vienas kitas konfliktas išlįsdavo, bet dabar jau maniau, kad abi apsitrynėm ir viskas gerai… Deja.

Su mama telefonu pakalbam kasdien. Beveik kiekvieną savaitgalį grįžtu namo pas tėvus ir brolius. Gal dėl to taip, kad mama – geriausia draugė, o likusi vyriškoji šeimos dalis – kaip draugai.

mano su tėvais santykiai ir ryšys tiesiog puikus,visad labai gerai sutarėme, kartu laiko leisdavome.Pas mus taip priimta, kad pvz man ar broliui savaitgalį sugrįžus būnam kartu, kepam su tėvais šašlykus,su mama pyragus, važiuojam apsipirkti ir pan Tai ir susisambiname dėl to,kad artimas ryšys yra kiekvieną dieną. Jei nesusiskambinam, tai bent žinutę parašau. Ištikrųjų gal dėl to taip gavosi,kad, kai prieš daugiau nei 4 metus išvažiavau į tolimą miestą (~185 km iki Kauno ) studijuoti, tai tėvai gal šiek tiek bijojo ,jaudinosi dėl manęs, tai prašė bent kokiu nors būdu vieną kartą per dieną apie save pranešti, tai ir liko taip dabar jau penkti metai nors esu jau ir ištekėjusi. Tai tiek aš, tiek mano vyras pas savo tėvus maždaug kas dvi savaitės važiuojam, tai arba kartu arba kiekvienas pas savo per sesijas seniau ir visą mėnesį negrįždavau šiaip, man atrodo,kad tas susiskambinimas ir grįžinėjimai labai priklauso nuo santykių su tėvais