(anonimas) (archyvas)
Tėvas jam labai padėjo augant, tačiau buvo metas savarankiškam gyvenimui. Piloto pasiūlymas sumaišė protelį, juk Juozapotas tebuvo dešimties. Tačiau berniukas buvo patiklus, griebdavo pasiūlymus nesirinkdamas. Kitą rytą pirmas atsibudo ir paspaudęs tėvui ranką atsisveikino. Eidamas prigriebė paltą, piniginę, vyniu maišiuką ir skardos atraižų, patraukė. Tėvas sunerimo neradęs vynių, bet vaiko neįtarė pradanginus. Juozapotas kopė kalnan link piloto trobesio. Iš toli mojavo nukvakęs šeimininko šuo, uodega buvo nerealiai pukuota. Aleksas plušėjo po ąžuolu brėždamas brėžinį. Juozapotas sušuko:
– Atėjau padėti, mielas lakūne.
Tačiau pilotas nepakėlęs akių kažką sumurmėjo.
