Ats:Atsiduodu kritikai (pabaiga)

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Atsiduodu kritikai (pabaiga) / Ats:Atsiduodu kritikai (pabaiga)
(anonimas) (archyvas)

Ir pabaiga:

Tačiau nežinojo, ar kalti reikia skersai ar išilgai. Suprato, kad nesvarbu įgūdžiai, svarbu didelis noras. Po savaitės įtemptų kalimų paaiškėjo, kad lėktuvas nepakils. Depresija užpuolė juoda, reikėjo išgerti šlakelį. Įlindo į kaimyno barą, bet nieko nerado. Staiga išgirdo žingsnius, ir šūvis… Kaimynas stovėjo agresyvoku veidu, nusiteikęs ginklu ginti barą. Depresija kaip mat išgaravo. Juozapočiukas padėkojo už gyvenimo pratęsimą kaimynui. Ir nužingsniavo savo keliais.

Po daugybės metų tapo garsiu menininku, braižiusiu keverzones, kuriomis žavėjo ne tik tėvus, tačiau pilotus labiau bei Aleksą.