Berniukas sutriko. Apsiašarojo akelės mažojo Juozapotuko. Aleksas visuomet mokėdavo atžagarokai kalbėti su pašaliniais asmenimis, visgi šįkart greitai atsiprašė. Juozapotas suprato – lengva nebus.
Prasidėjo darbeliai. Pilotas parodė braižymo pagrindus. Juozapočiukas uoliai braižė savo lėktuvo maketą. Gavosi keverzonė, pilotas turėjo kantrybės nerėkti, sukandęs dantis niūniavo melodijas ir taisė pietus dviems. Juozapotui gurgė pilvelis, tačiau keverzojo toliau tas nesąmones. Pagal tokį brėžinį būtų net vėžimas nevažiavęs dirvonu. Pilotas atnešė bliudelį košės. Berniukas susiraukė:
– Nemaišyk, seni. Nekišk košės.
Buvo aišku, maketas nebaigtas liks amžiams. Pilotui Aleksui beliko atimti brėžimo įrankius ir išspirti berniuką namo. Juozapotas bliovė visą kelelį, staiga pamatė pakelėje gulinčias lentas. Sumąstė be piloto kalti skraidyklę. Gal nebus pravalas.
