(nežinomas) (archyvas)
Pries metus palaidojau teti, jis mire nuo vezio taip pat. Isgyvenau isitverusi draugui i paranke, labai sunku buvo o ir yra, daznai noriu jam paskambinti isgirst jo balsa, bet kai pagalvoju niekas nevyksta veltui, tikriausiai mano tetis mire ir taip uzleido vieta naujai gyvybei, nes kai bus praeje lygiai metai ir kelios savaites po jo mirties, as supuosiu rankose dukryte. Visalaik jo ilgiuosi, kartais kai mama manes nepalaiko nesupranta, noretusi pakalbet su teciu tai darau mintyse arba pas ji kapinese.. Labiausiai padejo draugas.
