O aš galvoju, kad moteriškumas įgimstamas. Atkreipiau dėmesį, kad yra vyriško tipo,charakterio,pomėgių moterys, ir įgimtai moteriškos. Ir pastebėjau, kad tai matyti nuo vaikystės. Kai pažiūri vienos mergaitės dar gilioj vaikystėj, būdamos visai mažytėmis jau mėgsta moteriškus dalykėlius – paimti mamos lūpdažį, pasimatuoti aukštakulnius, moteriškai maivytis, kraipytis, šokti. Tuo tarpu kitos , nuo mažumės auga kitokios – mėgstančios ir pasimušti, jų net manieros kitokios – žaislus jos mėto, laužo, kieme mieliau akmenį mėtys, negu kaip pirmoji aprašyta mergaitė skintų gėlytes. Tas ir į paaugles pasižiūrėjus matosi. Ir į suaugusias moteris, vienos ir lieka mėgstančios paplepėti pleputes prie kavutės, mėgstančios parduotuves ir viską kas moteriška, jų manieros nuo toli matosi, kiekvienas judesys net skiriasi. kad ir tos antrosios, net jei iš išvaizdos atrodo 100% moteriškos ir prisižiūrinčios,gražios, bet jų charakteriai kardinaliai kitokie, elgesys, pomėgiai, bendravimas, viskas. Aš esu ta “vyriškesnė” ir tokia buvau nuo mažumės – spardžiau kamuolį, vaikiau berniukus su varle, jos bijančius, ir išaugau mieliau žiūrinti sporto kanalą ar veiksmo trilerį, negu žiūrinti kokią romantinę komediją,nuo kurios atrodo apsivemčiau Nors išvaizda, taip, aš niekuo nesiskirčiau nuo pirmųjų, bet visa kita, kaip diena ir naktis
