Aš už abortus ir pasirašau. Niekas už moterį negali nuspręsti ir įvertinti kurios priežastys vertos aborto, o kurios ne, nes niekas už ją vaiko neišaugins ir neišauklės. Ir nei viena iš mūsų nėra apsaugota nuo pastojimo nelaiku, kadangi nėra jokių šimtaprocentinių apsaugos priemonių.
Sprendimas uždrausti abortus būtų pražūtingas – moterys važinėtų į šalis, kuriose abortai neuždrausti; darytųsi kriminalinius abortus, kas gali negrįžtamai sužaloti jų sveikatą ar net atimt gyvybę. Jeigu vis dėl to pagimdytų, tai greičiausiai nenorimus vaikus moterys išmestų, būtų perpildyti vaikų namai arba vaikai būtų netinkamai auginami ir prižiūrimi todėl, kad buvo nelaukti. Airija puikus pavyzdys – žmonės ten nepatenkinti suvaržymais, ieško priežasčių jiems apeiti ir jas suranda. Taigi priimtas įstatymas abortų nepanaikins, tiesiog sudarys rizikingesnes ir nelegalias sąlygas jiems atlikti – visiškai nelogiška ir kvaila taip daryti.
Galų gale, tie, kurie prieš abortus ir “atstovauja embriono/vaisiaus interesus” turėtų atstovauti juos iki galo – išlaikyti finansiškai motinos, kuriai uždraustas abortas, vaiką iki pilnametystės ir patenkinti visus kitus jo poreikius, jeigu motina dėl fizinių, psichinių, materialinių, socialinių ar dar kokių priežasčių to negali. Nes labai neetiška rūpintis tik gyvybės užuomazga, versti moterį prieš jos valią prisiimti tokią didžiulę atsakomybę, bet numot ranka į jau gimusį vaiką ir nebesirūpinti kas su juo bus toliau. O taip pat neetiška kitiems primesti savo pažiūras ir religinius įsitikinimus – jūsų, kurios prieš abortus, niekas ir neverčia jų darytis, tai kodėl jūs norit versti kitas moteris gimdyti?
