nors apie pagridninį istorijos dalyvį vengiu galvoti, bet vistiek… jei žmoną palieku ramybėj ir, sakykim, nežinioj. Tai kaip reikalai gali klostytis jam pasakius? Mano toks charakteris, kad netgi jam norisi ramiau pasakyti, kad išniekino žmoną, mane ir t.t., kad yra debilas, bet nenoriu jokių dramų ar kaltinimų. Tai ką, taip viską ir praleist ramiai? Kaip paskui pačiai su savo mintim ir emocijom tvarkytis. Dievaži, ir kaip aš gyvenime tiek ilgai išsisukau iš tokių nesąmonių, ir taip dabar papuoliau, kai nemoku tinkamai pasielgt ir nežinau į kurią pusę pult
niekur nesakiau, kad jam 30…. man ne už kalnų 30 , o jis ganėtinai vyresnis. Žmonai minimum 35, manau.
