Aš eičiau tiktis. Ir nesuprantu tokių pasakymų nesikišti i šeimos (kokia dar šeima? čia gal “šeimos” parodija nebent) reikalus. Arba jog čia tariamai vyro sažinės reikalas, o ne jūsų, kaip kokios purvinos netikėlės k*, atsiprašant. Atsieit moters vieta tik tylėt kaip kokiam šuniui, nesvarbu kas įvyko. Jokiu būdu! Jis pusę metų jums pudrino smegenis, eikvojo laiką ir žiauriai išdavė, nes turbūt nieko nėra baisiau nei kai per akimirką tavo įsivaizduotas pasaulis staiga sugriūna kaip nesamas. Sužinai, kad esi niekas. Jog tebuvai kažkoks azartas, užkariavimo objektas, būdas pabėgti nuo rutinos, savotiškas gal kiek pabodusio gyvenimo delikatesas. Vyras protingas ir išsilavinęs, kaip supratau, lygiai kaip ir jūs, tad ir į jo neištikimybę įėjo ne tik lova, ne tik to jam reikėjo. Jam reikėjo tarsi viso komplekto, visų draugystės tarpsnių, visos jūsų, jūsų asmenybės taip pat (dėl to dar skaudžiau turėtų būti). Ir dar tarsi neturi moralinės teisės kažkaip parodyti, jog esi, egzistuoji, jog tau sukėlė skausmą, jog tave sutraiškė ir sužeidė, jog planavai, tikėjaisi ir kūrei. Ir eičiau ne vien dėl keršto vyrui taip tikėdamasi paskatinti suirutę jo “šeimos” gyvenime ar mėgindama įrodyti savo “buvimą” visą tą laik. (Nes trenkus antausį vyrui ar tiesiog išėjus iš jo gyvenimo vargu ar kažkas tokio įvyktų). Manau, jis supranta, jog būdama protinga moteris anksčiau ar vėliau užuosite klastą, tik savo žavesiu ir idealizavimu jūsų akyse mėgino tą momentą atitolinti ir taip prasitęsti malonumą. Eičiau, nes norėčiau, kad man tokiu atveju taip pat praneštų. Delikačiai, profesionaliai, kultūringai, gal svarbu atrasti tinkamą toną, taktą, jog viskas atrodytų kaip iš tiesų ir yra, – jog siekiate tiesos ir darote tai ne dėl konkurencijos ar kaip konkurentė, jog daugiau tas vyrelis jūsų visiškai nedomina. Kodėl jūs turėtumėte galvoti apie jo šeimą ar vaiką? Tai valio, tegu ir dukra žino, jog tėvelis nelabai kaip mamytės ir jos atžvilgiu elgias. Galų gale ne jai pasirodot, o žmonai ir tik jos reikalas, ar toji duktė kažką išvis sužinos. Net jei ir tas atvejis, kad jokios šeimos ten nėra, o žmona viską nutuokia, tebūnie pabūsit iliustracija. Žodžiu – aš eičiau. Bent jau po to įsikišimo sumažėtų tikimybė, jog pradėtų pūst miglas apie meilę ir norą skirtis su žmona. Išeitumėt didžiai pakelta galva ir užtrenkusi visas įmanomas duris. Net neičiau ramiai, kaip sakote, aiškintis su vyru, o ką jis pasakys? Myks, juoksis ir tyčiosis vienaip ar kitaip – vienas variantas ir kitas – jog apie meilę jums svaigs. Abu šie variantai jums, panašu, tikrai nieko gero neatneš ir ne to jūs siekiate.
