Visiskai pritariu vereta pasisakymui.
Niekada neisiu ir nieko nesakysiu zmonai.
Buvau jusu vietoje, zinau kaip skaudu ir nesuprantamai is pradziu tai atrode. Tik man ne 30 buvo, o 20. Ir laiko kol buvome kartu praejo ne 6 men, o tik 3. Be vis tiek ne 1 diena ir tikrai neisivaizdavau, kad jis turi zmona ir 2 mazus vaikus. As pati paklausiau del zmonos, nes viena diena pamaciau visa seima parduotuveje. Jis pasake : Taip, turiu …………. Atsistojau, apsisukau ir isejau Minties netgi nebuvo ieskoti zmonos ir kazka sakyti. Kam to reikia? Kas pasikeis nuo to?
O jusu vietoj, jeigu turejote bendru darbo rekalu, tai tikrai nieko nedaryciau. Jeigu reikes veliau vel kartu dirbi, kaip jaustumtes?
(nežinomas) (archyvas)
