Tikrai nekankino, kaip visko analizavimas gali kankinti, jis tik dżiugina
15-16 m , tai maždaug 9 klasė. Atsimenu, kad per pamokas buvo labai sunku nusėdėti, sukaupt dėmesį, bet nepaisant to buvo labai lengva mokytis ir sugebėjau tą be pastangų. Per pamokas, kai mokytojai aiškindavo kitiems, aš piešdavau į sąsiuvinį arba kalbėdavausi su suolo drauge (tokia pat nenuorama). Konfliktavau su pora mokytojų dėl jų noro dominuoti , ypač su klasės auklėtoja. Dar užsiėmiau patyčiomis iš keleto mokinių, iš savo ir kitų klasių, bet niekada nepradėdavau to pirma. Man patiko, kai bendraklasiai kreipdavosi į mane kaip į korepetitorę dėl chemijos, biologijos, matematikos ir vokiečių kalbos. Mano didžiausia baimė tuo metu buvo, kad mokytojai, kai kurie bendraklasiai ir kitų klasių mokiniai kalbės apie mano blogą elgesį. Tuo metu buvo mainų programa su užsieniu , kai kurie mokiniai priėmė gyventi mokinius iš užsienio, tarp jų ir aš, reikėjo visur kartu juos lydėti, važinėtis į ekskursijas, aš labai susidraugavau su mergina, kuri pas mane gyveno. Ir kai kurie mokiniai iš kitų klasių nesuprato, kaip man leido dalyvauti programoje, jų požiūriu, manęs ten tikrai neturėtų būti, nes aš padarysiu visiems gėdą. Jie bandė mane atskirti ir grasino, kad papasakos tai užsienietei, kuri pas mane gyveno, “visą tiesą” apie mane. Atsimenu, kad tada tai buvo man didelio nerimo priežastis ir kankino baimė, kad jie tikrai papasakos. Dabar nesuprantu, ko aš ten bijojau
