(anonimas) (archyvas)
Kalbamės daug, bent jau aš kalbu. Tikrai esu labai sukalbama, niekada nekeliu pykčių, viską noriu išsiaiškinti gražiai. Apskritai, nekenčiu pykčių, visada pirma bandau taikytis, o jis gali man ir dvi dienas nieko neatrašinėti.. Negaliu su tuo susitaikyti.
Dabar, kai skaitau savo rašliavas, suprantu, kad esu visiška idiotė.. Švaistau savo laiką su žmogumi, kuris to nevertina. Protas mano suvokia, kad neliksiu viena, sulaukiu dėmesio iš vaikinų tikrai, bet nereaguoju į jį, kadangi esu su savuoju. Tačiau kartais tas dėmesys iš kitų būna didesnis negu iš maniškio.. Likimo ironija.
