Manau, jog visu šimtu procentų pasitikėti gali tik savimi ir šeima, jei santykiai su jos nariais normalūs, taip pat kai kuriais atvejais – sutuoktiniu/e. Nors kartais net ir idealiuose santykiuose būna išdavysčių ir pasėto nepasitikėjimo, visgi manau, kad geriausia turėti saujelę žmonių, kuriais tikrai pasitiki, nei nepasitikėti niekuo. Tačiau draugais, draugėmis, pažįstamomis, tolimomis giminėmis – tikrai ne. Žmonių prigimtis egoistiška, o neretai ir už akių džiaugiamasi, kai nesiseka. Nemanau, kad žmonės iš prigimties geri, greičiau jau – siekiantys naudos sau kuo greičiau ir įdedant kuo mažiau pastangų, tad gyvenime verta išlikti budriai ir netapti įrankiu kitų tikslams, kai tuo metu pati stovėsi vietoje.
(nežinomas) (archyvas)
