Aš jam pasakiau, kad pasikeisiu visus kontaktus, tiesiog dingsiu. Jis neprieštaravo, tad manau, kad ir neieškos… Ir tame problema, kad pastarasis laikas – man labai liūdnas, supratau, kad niekada neturėjau “draugių” (visos nusisuko dar prieš pradedant draugauti su juo – nors ir teturėjau dvi drauges – viena su manimi nenorėjo bendraut dėl kažkokio bičo, kita, kaip paaiškėjo – tyčiojasi man už akių), todėl jis buvo man kaip ramstis… O dabar, atrodo, nebeliko nieko. Nes jis negrįš, jaučiu tai. Nors taip norėčiau klysti, rytoj, pasiėmus telefoną, rasti žinutę ar praleistą skambutį, ką nors…
(anonimas) (archyvas)
