Šiukšlių šiukšlė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Savęs kitaip pavadinti nemoku. Esu tokia. Skuduras. Šiukšlė. Nieko verta atmata. Ir viskas dėl meilės. Matyt, mylėti nemoku. Kai įsimyliu – ilgainiui, prarandu save. Principai, išdidumas, savimyla – dingsta ar ji lieka tokia maža, kad ir per mikroskopą sunkiai įžiūrėtum. O aš tiesiog norėjau, tikėjau – kad šįkart viskas bus kitaip.
Taip, viskas dėl mylimo vaikino. Su kuriuo, pastaruoju metu, pykomės… Baisiai… Finalas būdavo visada toks, kad jis – mane išvadindavo baisiausiais žodžiais, ir niekas jam nerūpėjo – nei ašaros, niekas. Paskutinį kartą – mane privedė prie isterijos, klykiau taip, kad turbūt visi kaimynai girdėjo. Tai pamatęs, jis nurimo, pylė tiesiai man į akis vandens, argumentuodamas, kad dabar manęs jau bijo… O tada, viskam a’la nuslūgus, verkėm abudu – kad ir aš, kad ir jis mane myli, kad iš tiesų jam esu reikalinga, brangi. Susitaikėm, tačiau visą šį laiką mane graužė kirminas – jaučiau nuoskaudą, nekenčiau savęs, kad meilė – kad ji yra kur kas stipresnė už mano savigarbą, kad nemoku supykti, nebeatleisti, bėgti kuo toliau. Tačiau slėpiau tai, tikėjausi, kad viskas praeis savaime (kaip aš savęs nekenčiu…)
Tačiau viskas nepraėjo taip lengvai. Mačiau, kad ir jis jaučiasi blogai. Tačiau bijojau jo klausti, nes jis dažnai mane kaltindavo dėl konfliktų, kad jį išprovokuoju su manimi elgtis kaip su šiukšle… Bet… šiąnakt viskas buvo kitaip. Susitikome vakare, kartu buvome, rodė ir dėmesį, buvo švelnus… ir vėliau, kažkas jam ne taip pasidarė – pradėjo sakyti, kad jam važiuoja stogas, kad jis nenori šiuo metu, kad kažkas būtų šalia jo. Galiausiai, apie pusę 3 nakties pasakė – būk gera, išeik, iškviesiu tau taksą… Verkiau – jam buvo nusispjaut. Sakė, kad myli, tačiau dabar nenori pridaryti jokių problemų. Išbėgau iš jo namų kaip kulka, nebandė vytis. Basčiausi gatvėmis, net nerūpėjo mano saugumas… Nei kiek. O jis ir neskambino. Net kai pasakiau, kad dingsiu – abejingai pasakė “dink, nors ir esi man reikalinga”… Užsukau į naktinę parduotuvę, nebegalėjau į viską blaiviai žiūrėti. Prisipirkau alkoholio, nors žinau, kad tai nieko neišspręs, bet gal padės užsimiršti. Nebetikiu, kad jis man parašys, kad bent pasidomės, kaip grįžau namo. O aš tik noriu nusigerti, noriu pamiršti, baisu sakyti – nenoriu ir gyventi, nors žinau, kad jis to nevertas… Turbūt nesulauksiu jokio patarimo, būsiu apmėtyta akmenimis… Tačiau šiek tiek man geriau išsipasakojus, nes niekam kitam negaliu to padaryti, o ir draugių – neturiu…
tai jam gal kas negerai?
Oi panele,panele… esu pati ne viena karta ir bandzius skandint liudesi alkoholyje ir gatvemis bastytis,bandyt suvokt kas ivyko,pykdavomes mes irgi labai baisiai ,galvojau,kad save perdaug nuzeminu,nes kita senai jau butu ji palikusi…bet viska daro meile,o tu neskubek,leisk sau pailseti ir jam paciam,gal menulio faze,o jei matysi ilgaainiui,kad is jo puses nieko,paleisk,kad ir kaip sunku bus ,paleisk, nieko jam nerasyk,neskambink, nes pati turiu puikia pamoka,kuo labiau maldausi atleidimo ar bandysi su juo gilintis i situacija, jis tuo labiau kels uodega ir tols nuo taves.. nezinau kodel taip vyksta, bet yra patikrinta. Bet dar pagalvok ar nebuvo kokiu zenklu, gal cia yra tik “atmaske”,gal yra kita mergina isivelusi..
Nežinau, bet taip negera, dabar sėdžiu sau, verkiu… Taip skauda, kad šitaip myliu, kad jis taip padarė. Ne, pati nerašysiu, nors norėtųsi, bet žinau, kad neverta. Juk jis nori pabūti vienas. Nežinau, gal ir yra kita, bet sunkiai jam gautųsi – dažnai susitinkam, pastoviai pats man rašo, bet žinoma, negaliu garantuoti šimtu procentų. Man tiesiog nesuvokiama, kaip žmogus gali prašyt išeit ir tuo pačiu sakyti – aš tave myliu, noriu būti kartu… Dieve mano…
Jis pasakė, kad jam čiuožia stogas dėl paskutinio mūsų konflikto, kad jaučiasi “urodas” – kaip jis pats išsireiškė…
Matyt biciukui kazkas dabar yra susisuke,o tu pasitemk,aisku siandien jau atsiverk,kad ryt jau tau tiesiog nieko nesinoretu,kazkuo uzsiimk,bet kokia veikla, drauges,kazkas..nes jei liksi visada dabar viena su savim, tai ir kilspagundu su juo kontaktuoti. : )
O kaip jis pamatys,kad tau ale gerai ir be jo,o po kurio laiko atsigausi netgi pati is saves ir jis pasiges taves ir nores susigrazint,tu grizk pas ji ,bet poto jausmas del saves pacios bus visiskai kitoks zinok! O dabar matyt kazkas jam susisuke,pasimetes jausmuose,gal kita panele pradejo patikt ir dabar nepasveria visko,o istikruju galai juos zino…
Na jei taip,matyt pasimete jis ir dabar gal isikale i galva,kad be jo tau bus geriau,nors poto pats susipras ka padare,bet svarbiausia,kad tu turi laikytis!
Aš jam pasakiau, kad pasikeisiu visus kontaktus, tiesiog dingsiu. Jis neprieštaravo, tad manau, kad ir neieškos… Ir tame problema, kad pastarasis laikas – man labai liūdnas, supratau, kad niekada neturėjau “draugių” (visos nusisuko dar prieš pradedant draugauti su juo – nors ir teturėjau dvi drauges – viena su manimi nenorėjo bendraut dėl kažkokio bičo, kita, kaip paaiškėjo – tyčiojasi man už akių), todėl jis buvo man kaip ramstis… O dabar, atrodo, nebeliko nieko. Nes jis negrįš, jaučiu tai. Nors taip norėčiau klysti, rytoj, pasiėmus telefoną, rasti žinutę ar praleistą skambutį, ką nors…
kokia idiote tu… as nesuprantu siulaikiniu merginu…. baikit save zemint, del berno verkti ? gerti ??? ar jus juokaujat…
Ok, aš idiotė. Ar beveik ne tą patį rašiau savo pirmoje žinutėje?
Vargšiukė. Tiesiog leisk jam tavęs pasiilgti. Galbūt tai ne dienos tyla, o savaitės. Išsiverk tuo momentu, poto jis verks
Žinokit, netikiu, kad verks… Susiims ir gyvens iš naujo, bent aš taip galvoju….
Neskubek , dabar jau daug valandu , esi isvargusi nuo minciu…
Tiesiog lauk , bet laukdama kaip ir sakiau turek uzsiemima , kazka veik , daryk..pasistenk atnaujinti rysius su buvusiais draugais ar draugemis.
O jis gris ,jam tik dabar taip atrodo,o jei nieko pati jam nerasysi ar neskambinsi , sulauksi jo skambucio dar greiciau,nes jis prades ant taves pykti, kad tu jo nepasigedai.
O blogiausiu atveju ,jei jis nepasirodys, anksciau ar veliau isaiskes visa situacija ,del ko viskas buvo : ) ! O tu atsigausi,veliau sita jausma pakeis ,tokia gerumo banga, kad net pakylesi!
na sunki situacija, nes sunku kazka ir pasakyti, kazkokia painiava. Tu pati geriausiai ji pazysti ir gali atsakyti i visus klausimus.
kaip sakoma papiso ir paliko… ir tu verki ??? ahhhhh
Kokia Jūs išties miela mergina, taip gražiai kalbate ir aš taip noriu tikėti, taip pat žvelgti optimistiškai. Tik tai sunku padaryti – gėda, bet esu tikrai visiškai viena, su kuo atkurti santykius – taip pat nėra. Deja, ir taip gyvenime būna…
arba tik tu taip manai… jei taip sedesi ir galvosi, niekas nepasikeis, reikia tiesiog kazka veikti, ieskok nauju draugu, nebijok. jei jau taip nutiko, kad ir nebesusieisite reiskia taip turejo buti, o gyvenimas viska sudes i savo vietas. reikia tik laiko
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
