aciu o mano isitikinimas kad zmogus myli tik karta gyvenime ta tikraja meile,ir manau as ja jau tikrai patyriau. As nezinau apie ji visiskai nieko,nes nutraukiau kontaktus su zmonem kurie yra jo aplinkoj.Skaudziausia,kai po skyrybu jis pasake, kad buvo suplanaves vasara kelione kurioje norejo man pasipirsti,nezinau kam jis tai pasake.Na ir dar jo mama,prie kelis menesius rase man, klause kaip sekasi,vadino labao graziai,kaip dukra savo.Mylejo mane irgi labai.Kaip sunku isbraukti siuos zmones is savo gyvenimo ir niekada nebesutikti.Nepykit,tema depresine,bet kazkaip geriau siek tiek rasau kai parasiau ka jauciu,nes viskas manyje susikaupe jau seniai irniekas,net geriausia drauge nezino ka as jauciu,kad manyje viskas verda.Nelaiminga ta mano meile,baltu pavydu pavydziu toms kurios laimngos su savo mylimaisiais
