Jūs nežinot, kiek skauda Jam – skausmo nepamatuosi ir nepalyginsi. Sutinku, autorė, prarado vaiką, kurį pati nešiojo, vyras gi prarado vaiką, sužadėtinę (kuri nusišalino nuo jo dėl savo skausmo), viltis apie gražią ateitį… Abiems ne pyragai ir abu turėtų atrasti jėgų palaikyti vienas kitą – bet tai nėra taip paprasta, kai skausmas toks didelis. Vienas dalykas, reikia duoti sau laiko, kad skausmas apmažėtų. Antra, reikia sumažinti skausmo keliamą vidinę įtampą dalinatis skausmu su artimais žmonėmis, draugais ar/ir psichologu (ką jie abu ir daro). Svarbu šioj netekties situacijoj nepamiršti, kad jie turi vienas kitą ir vis dar turi bendrą ateitį. Jų porai teko nelengvas išbandymas, bet jis įveikiamas su laiku, kitų žmonių pagalba, svarbu, kad noras kurti šeimą nedingtų.
Autore, nuoširdi užuojauta dėl to, ką Jums tenka išgyventi. Aš sunkiose situacijose vadovaujuosiu mintimi – viskas praeina, ir tai praeis. Su kiekviena diena bus lengviau, tiesiog reikia išgyventi šiandien. Jūs netekot to, kas buvo svarbu, bet svarbių dalykų dar liko Jūsų gyvenime – Jūsų mylimas žmogus, Jūsų artimieji, Jūsų šviesi ateitis. Visiems jiems reikia Jūsų – išsigedėkite, išsiverkite, bet nepasiduokite savęs gailesčiui. Jums dar viskas prieš akis.
